matãkai, matãgvajai (savivardis wichí), Pietų Amerikos indėnų gentis. Gyvena Argentinos Chaco, Formosos ir Saltos, t. p. Bolivijos Gran Chaco provincijose, tarp Pilcomayo ir Bermejo upių. 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo apie 40 000 žmonių. Kaba matakų kalba (matakų ir gvaikūrų kalbų šeima). Išlaikė senuosius tradicinius tikėjimus, animizmą (apeigos siekiant iššaukti lietų, išvengti ligų, garantuoti gerą derlių, sėkmę medžioklėje ir žvejyboje, prašoma dvasių globėjų pagalbos), bendruomenės dažnai turi šamanus.
Svarbiausi verslai – žvejyba (tinklais; žuvų prekyba), žemdirbystė užliejamose pievose (moliūgai, kukurūzai, arbūzai, pupelės, maniokai, tabakai), medžioklė (dažniausiai lankais; daugiausia medžiojami elniai, tapyrai, pekariai, iguanos, triušiai), maisto rinkimas (ypač algarobų vaisių ir laukinių bičių medaus), gyvulininkystė (avys, ožkos). Amatai: pynimas (vyrai pina ir parduoda baldus), puodininkystė (moterys).
Dalis matakų dar 21 amžiaus pradžioje buvo klajokliai.