Matas Pretorijus
Pretòrijus Matas (Motiejus; lot. Matthaeus Praetorius, vok. Prätorius) apie 1635Klaipėda 1704Wejherowo (prie Gdansko), vienas žymiausių 17 a. Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorikų, etnografų, tautosakininkų, giesmių į lietuvių kalbą vertėjas. J. Bretkūno provaikaitis.
Biografija
M. Pretorijaus tėvas Christophoras Praetorius buvo kilęs iš Schwedto miestelio (Brandenburgo marka), 1627 prie Klaipėdos dirbo evangelikų liuteronų pamokslininku Prūsijos kariuomenėje, 1631 paskirtas diakonu, vedė vietos kunigo Matthäuso Cörberio dukterį. M. Pretorijus gimė dvikalbėje šeimoje; lietuvių kalbą mokėjo iš mažens, rašė daugiausia vokiečių ir lotynų kalbomis. 1650 įsimatrikuliavo į Karaliaučiaus universitetą, studijas jame tęsė 1655–57, nuo 1657 studijavo Rostocko universitete; laisvųjų menų ir filosofijos magistras (1660). 1661 Karaliaučiaus universitete apsigynė filosofijos magistro laipsnį.
1661 paskirtas Klaipėdos lietuvių parapijos klebono Johanno Lehmano adjunktu. 1664–84 Nybudžių lietuvių parapijos kunigas. Čia pradėjo intensyvią istoriko ir etnografo veiklą, rinko etnografinę medžiagą apie vietos gyventojų papročius, tikėjimą, kalbos duomenis, bendravo su Karaliaučiaus universiteto istoriku Ch. Hartknochu, istoriku ir mediku Philippu Jacobu Hartmannu. Iki 1671 Prūsijos Evangelikų liuteronų bažnyčia ir civilinė valdžia rėmė M. Pretorijaus veiklą, vėliau tarp jo ir šios Bažnyčios kilo konfliktas, trukdęs dvasininko karjerai ir mokslinei veiklai.
1684 M. Pretorijus išvyko iš Nybudžių, perėjo į katalikybę. 1685 oficialiai atsisakė kunigo pareigų ir atsidėjo moksliniam darbui. Gyveno Oliwoje, Gdanske, Wejherowe (Kašubijoje, Lenkija), 1687–95 katalikų kunigas Wejherowo, Gdansko Starogardo ir Góros, 1695–1704 Wejherowo, Góros ir Redos (Lenkija) parapijose.
Veikalai
M. Pretorijaus svarbiausias veikalas – 2 tomų, suskirstytų į 18 knygų, enciklopedinio pobūdžio rankraštis (vokiečių ir lotynų kalbomis; daugiau kaip 1500 puslapių) Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla (Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubühne; baigtas rašyti apie 1690, bet yra prierašų, rašytų iki 1698); tai kūrinys, apimantis visas Prūsijos ir Mažosios Lietuvos gyvenimo, mokslo sritis. Autorius rėmėsi antikos istorikais, rankraštinėmis ir spausdintomis kronikomis, Prūsijos istorikų veikalais, archyviniais dokumentais, savo surinkta medžiaga. Nagrinėjama prūsų kilmė, jų genčių vardai, teritorija; pateikta daug unikalios etnografinės, tautosakinės medžiagos. Rašoma apie prūsų paprotinę ir rašytinę teisę, 13 a. Vokiečių ordino karus su prūsais ir Prūsos pavergimą, pateikiama Prūsijos politinės istorijos iki 1698, karybos, Bažnyčių istorijos, valstybinės santvarkos žinių.
veikalo Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla pirmo tomo titulinis puslapis (švarraštis)
veikalo Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla pirmo tomo puslapis (švarraštis)
Itin vertingi yra M. Pretorijaus surinkti Mažosios Lietuvos kaimiečių lietuvininkų ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemaičių pasakojimai, lietuvių kalbos žodžiai, papročių aprašymai. Tyrinėjimuose jis pirmasis ėmė remtis Prūsijos autochtonų lietuvių kalba (prūsų kalba iki 18 a. pradžios iš esmės baigė gyvuoti) kaip istorijos šaltiniu, ją idealizavo. Bandė baltų kultūros įvaizdžiui suteikti Europos civilizacijos pobūdį, prūsų kultūrą laikė antikos pasaulio ir svarbia Prūsijos kultūros dalimi, pateikė duomenų apie senovės prūsų istorinius mitus. Veikalo rankraščio švarraštis papuoštas piešiniais, vaizduojančiais vietos žmonių gyvenimą, prūsų tikėjimą.
veikalo Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla pirmo tomo iliustracija (švarraštis)
veikalo Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla pirmo tomo iliustracija (švarraštis)
veikalo Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla pirmo tomo iliustracija (švarraštis)
Yra žinomi 5 rankraščiai ar jo fragmentai: 1) švarraštis (išlikęs pirmasis jo tomas, 1–7 knygos, saugomas Vilniaus universiteto muziejuje), 2) viso švarraščio nuorašas, padarytas 18 a. pabaigoje ir rastas Laukstyčių pilyje 1945 12–1946 (saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje), 3) rankraščio juodraštis (10–17 knygos, saugomas Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Gdanske), 4) 13‑tos knygos nuorašas ir 5) 18‑tos knygos nuorašas (abu nuorašai saugomi Berlyno valstybinės Prūsijos paveldo ir Humboldtų universiteto bibliotekose). Iš rankraščio originalo ir 18 a. nuorašo Vilniuje išleisti penki kūrinio tomai (9 knygos).
Kiti veikalai: Karalių skydas (Scutum Regium 1685), Taikos trimitas (Tuba pacis 1685), Gotų pasaulis (Orbis Gothicus 1688–89; apie gotus), Gotų Marsas (Mars goticus 1691), teologijos veikalas Apmąstymai apie bažnyčių vienybę (Discursus de unione ecclesiarum, rankraštis, 1685). Parašė proginių kūrinėlių, K. Sapūno Lietuvių kalbos gramatikos santraukai (1673) – eiliuotą lietuvišką dedikaciją. Daugumos knygų tituliniuose puslapiuose M. Pretorijus pasirašė Memelensis Borussus, t. y. Klaipėdiškis Prūsas. Gyvendamas Mažojoje Lietuvoje vertė giesmes į lietuvių kalbą. Jo išverstos 4 giesmės išspausdintos J. Richterio, F. Z. Šusterio, A. F. Šimelpenigio, J. Berento, K. G. Milkaus, F. Kuršaičio ir kitų parengtuose giesmynuose.
-Matas Pretorijus
P: Matas Pretorijus Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla = Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne 1–5 t. Vilnius 1999–2019; Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai t. 3: XVII amžius Vilnius 2003. L: A. Vyšniauskaitė Lietuviai IX a.–XIX a. vidurio istoriniuose šaltiniuose Vilnius 1994; I. Lukšaitė Motiejus Pretorijus – istorikas ir etnografas / Nuo Mažvydo iki Vydūno Vilnius 1998.
2545