Strašnas Matas (Mattityahu Strashun) 1817 10 01Vilnius 1885 12 13Vilnius, Lietuvos talmudistas, bibliofilas, visuomenės veikėjas. Vienas įtakingiausių Vilniaus žydų bendruomenės narių.
Biografija
Gimė rabino ir pirklio Samuelio Strašūno (1793–1892) šeimoje. Būdamas 13 m. vedė turtingo pirklio dukrą. Žmona vadovavo šilko prekybos verslui, o M. Strašūnas atsidėjo studijoms. Mokėsi Valažino ješivoje. Daug išmoko iš savo tėvo talmudisto. Savarankiškai studijavo matematiką, istoriją, filosofiją, astronomiją, laisvai kalbėjo hebrajų kalba, gerai mokėjo lotynų, graikų, rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų kalbas. 1857 keliavo po Europą ieškodamas retų hebrajiškų knygų ir rankraščių, Berlyno žydų bendruomenės pakviestas tapti jų rabinu atsisakė.
Nuo 1864 buvo draugijos Miegančiųjų žadintojai (hebr. Chevrat Mekicei Nirdamim; įsteigta Lycke, Prūsija) vadovybės narys. Aktyviai dalyvavo Paryžiaus draugijos Mokymo saugotojai (hebr. Šomrei Tora) veikloje. Priklausė Vilniaus švietėjų ratui, kuris sudarė Rusijos imperijos haskalos branduolį. Vadovavo labdaros organizacijai Cdaka gdola, laidotuvių brolijai, lėšų rinkimui žydams Palestinoje. Buvo Vilniaus tarybos narys, per badmetį Vilniuje 19 a. 7 dešimtmečio pabaigoje padėjo organizuoti laikiną socialinės paramos sistemą skurstantiesiems. Buvo Rusijos imperatoriškojo banko Vilniaus filialo valdybos narys (1878 už tarnybą apdovanotas aukso medaliu). Susirašinėjo su garsiais kitų šalių mokslininkais. Bendradarbiavo vilniečių švietėjų leidžiamuose žurnaluose hebrajų kalba Pirchei Cafon, ʼAle Hadas, Hamgid, Hakarmel, Halevanon, Heasif.
Matas Strašūnas (apie 1885)
Palaidotas Vilniaus žydų senosiose kapinėse Užupyje (kapavietė neišliko; 20 a. 7 dešimtmetyje sovietų valdžia sunaikino kapines).
Biblioteka
M. Strašūnas kaupė asmeninę biblioteką, jai knygų ieškojo visame pasaulyje. Bibliotekos pagrindą sudarė kanoninė literatūra, mokslinės publikacijos, įvairių kalbų gramatikos ir vadovėliai, istorijos, karaimų istorijos knygos, judaikos, chasidizmo knygos, kelionių vadovai, poezijos, prozos, haskalos literatūra, pamokslų knygos, žodynai ir kita; daug knygų buvo su jų autorių dedikacijomis. Vertingiausi kolekcijoje – 5 inkunabulai, apie 50 manuskriptų, apie 100 paleotipų, keli šimtai 16 a.–17 a. pradžios knygų. M. Strašūno asmenine biblioteka naudojosi išsimokslinę rabinai, žydų švietimo veikėjai.
M. Strašūnas testamentu savo knygų kolekciją (apie 5700 knygų hebrajų ir jidiš kalbomis, išleistų 15–19 a.) skyrė žydų bendruomenės viešajai bibliotekai įkurti, t. p. paliko lėšų jai išlaikyti. Norėjo, kad biblioteka būtų įkurdinta jam priklausiusiame name Stiklių gatvėje, bet šis namas nebuvo pritaikytas bibliotekai, todėl ji (jos pagrindą sudarė M. Strašūno asmeninė biblioteka) 1892 12 27 pradėjo veikti kitame pastate, 1901 perkelta į naują pastatą šalia Didžiosios sinagogos (abu pastatai neišliko), 1902 pavadinta Strašūno viešąja biblioteka.
Veikalai
Įvairiuose leidiniuose paskelbė daugiau kaip 300 straipsnių. Istorinė Vilniaus studija Miesto gatvės (Rehovot Kiryah) buvo paskelbta kaip S. J. Fino knygos Ištikimas miestas (Kiryah Neʼemanah 1860; Vilniaus žydų istorija) priedas. Parašė monografiją Dievo dovana (Matat ja 1893), joje nagrinėjo Talmudo komentarus.
Atminimo įamžinimas
memorialinė lenta M. Strašūnui Vilniuje, ant namo Žemaitijos gatvėje
2001 Vilniuje ant namo nr. 2 Žemaitijos gatvėje atidengta memorialinė lenta, skelbianti, kad 1920–51 ši gatvė vadinta M. Strašūno vardu.
L: T. Venclova Vilniaus vardai Vilnius 2006; A. Pačkauskienė, V. Toleikis Garsūs Lietuvos žydai Vilnius 2008; M. Zalkin Naujos Lietuvos žydų istorijos perspektyvos Vilnius 2009; A. R. Čaplinskas Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės Vilnius 2011; H. Minczeles Vilna, Wilno, Vilniaus Lietuvos Jeruzalė Vilnius 2010; D. Rabinowitz The Lost Library: the Legacy of Vilnaʼs Strashun Library in the Aftermath of the Holocaust Waltham 2019.