matavimo vienetai

matãvimo venetai, fiziknių dỹdžių venetai, tam tikri fizikiniai dydžiai, kuriems priskirtos skaitinės vertės, lygios 1. Dauguma matavimo vienetų atkuriama matais (pvz., kilogramas) arba periodiniais fizikiniais procesais (pvz., metras). Skiriami sisteminiai matavimo vienetai, sudarantys matavimo vienetų sistemas (pvz., SI, CGS, metrinę ir kitas), ir nesisteminiai matavimo vienetai (pvz., arklio galia, kalorija, diena, laipsnis, pėda, gorčius), su kitais matavimo vienetais nesusiję. Sisteminiai matavimo vienetai būna pagrindiniai, arba pasirenkamieji (pvz., SI vienetų sistemos – metras, kilogramas, sekundė, amperas, kelvinas, molis, kandela), papildomieji (pvz., SI – radianas ir steradianas) ir išvestiniai, sudaromi iš pagrindinių ir papildomųjų matavimo vienetų pagal fizikinių dydžių priklausomybės lygtis (pvz., SI – paskalis, džaulis, vatas, amperas metrui ir kiti). Daug kartų didesni arba mažesni matavimo vienetai reiškiami daliniais ir kartotiniais vienetais. Nesisteminiai ilgio, ploto, tūrio, masės, laiko matavimo vienetai vartojami nuo seno. Įvairiose geografinėse vietovėse jie buvo skirtingos vertės ir įvairiai vadinami. Plėtojantis mokslui, pramonei, prekybai pradėta kurti matavimo vienetų sistemas. 18 a. pabaigoje Prancūzijoje įvesta pirmoji metrinė vienetų sistema, apibrėžti pirmieji ilgio, ploto, tūrio, masės matavimo vienetai. Tarptautiniu mastu matavimo vienetus imta tvarkyti ir sisteminti 19 a. pasirašius Metro konvenciją. Tarptautinę vienetų sistemą (SI), apimančią visas mokslo ir technikos šakas, 1960 patvirtino XI Generalinė svarsčių ir matų konferencija.