matemãtinė kalbótyra, matematinė lingvistika, kalbotyros krypčių, kurios kalbai modeliuoti ir tirti naudojasi matematine logika, algebra, aibių, tikimybių bei automatų teorijomis ir statistine analize, sąlyginis pavadinimas. Plačiau taikyti matematiką kalbotyrai susidarė galimybės, kai buvo suformuluota kalbos, kaip abstrakčios santykių sistemos, samprata (struktūralizmas). Matematinė tiria kiekybinę kalbos vienetų sandarą ir bendrąsias ypatybes, įvairių kalbinių modelių formalizavimo būdus ir principus (pvz., aibių teorija padeda tirti gramatinės sandaros vienetus, identifikuoti jų santykius, matematinė logika – modeliuoti kalbų sintaksines sistemas, kurti formalių gramatikų metateoriją). Matematikos metodai leidžia panaudoti elektroninę technologiją tekstų informatikos analizei bei sintezei ir automatiniam vertimui. Lietuvių kalbotyroje daugiausia naudojamasi matematinė statistika – eksperimentų reikšmėms įvertinti (dažniausiai fonologijoje), dažniniams ir atgaliniams žodynams sudaryti (atgalinis žodynas, dažninis žodynas). Matematinės kalbotyros metodai taikomi tiriant kalbos struktūras kompiuteriais, kuriant automatizuotus kalbos duomenų bankus, tekstynus. Lietuvių kalbos institute kuriamos lietuvių kalbos leksikos, terminų, Lietuvos vietovardžių ir kitų duomenų sistemos, Vytauto Didžiojo universitete kaupiamas lietuvių kalbos tekstynas apima apie 100 mln. žodžių vartojimo atvejų įvairių funkcinių stilių tekstuose.
2352