matemãtinė mokyklà, maržinalizmo ekonominės teorijos kryptis, susiformavusi pirmajame jo raidos etape (19 a. antroje pusėje).
Išskirtinis bruožas
Matematinės mokyklos išskirtinis bruožas – matematinio metodo vyravimas metodologijoje ir ekonominės pusiausvyros matematinė samprata. Matematika tapo mikroekonomikos reiškinių tyrimo svarbiausia priemone. Matematiniai ekonominiai modeliai ne tik aiškiai ir konkrečiai apibūdino reiškinius, bet ir įvertino įvairių prielaidų poveikį.
Svarbiausi atstovai
Matematinės mokyklos svarbiausi atstovai: Šveicarijoje – M. E. L. Walrasas (Lozanos mokyklos įkūrėjas), Italijoje – V. Pareto, Didžiojoje Britanijoje – F. Y. Edgeworthas, W. S. Jevonsas, Švedijoje – K. G. Casselis, J. G. K. Wicksellis, Jungtinėse Amerikos Valstijose – I. Fisheris.
Taikomos teorinės schemos ir modeliai
Matematinė mokykla (ir Austrų mokykla), kitaip nei istorinė mokykla, ekonomikos moksle taikė teorines schemas ir modelius, derino maržinalizmo terminus ir neoklasikinės politinės ekonomijos teoriją (A. Marshallo, J. B. Clarko). Ekonominės sistemos buvo nagrinėjamos kaip rinkos tarpusavio priklausomybių (paklausos ir pasiūlos) uždaros sistemos, esančios pusiausvyros būsenos. Jų analizei plačiai naudotos ribinės kategorijos (ribinis naudingumas, ribinis efektyvumas, ribinis našumas), naudingumo ir produktyvumo mažėjimo principas, taikytos abejingumo kreivės. Viena svarbiausių matematinės mokyklos teorinių schemų – M. E. L. Walraso ūkio pusiausvyros modelis – remiasi ne makroekonominiais, bet mikroekonominiais rodikliais, apibūdinančiais pavienių gamintojų ir vartotojų elgseną, analizuoja bendrąją ekonominę pusiausvyrą. Gamintojus apibūdina pasiūlos, vartotojus – paklausos funkcijos. Pusiausvyra pasiekiama, kai visų prekių ribinis naudingumas tampa lygus jų kainai. M. E. L. Walrasas pirmasis pasiūlė gamybos funkciją, sąnaudų ir produkcijos analizės metodą. V. Pareto pripažino reiškinių funkcinius ryšius, atsisakė subjektyvizmo, sukūrė vadinamąją Pareto optimumo koncepciją, nustatė ekonominės pusiausvyros susidarymo prielaidas.
Įtaka
Matematinė mokykla turėjo įtakos 20 a. viduryje ekonomistų siūlomiems matematiniams modeliams ir jų pagrindu vykdomam valstybiniam ekonomikos reguliavimui, kainodaros tyrimams ekonominės pusiausvyros sąlygomis (D. Gale’io, K. J. Arrow, G. Debreu modeliai), sudarė prielaidas W. Leontiefui 20 a. 4 dešimtmetyje sukurti tarpšakinio balanso modelį (Leontiefo modelis). Kai kurias matematinės mokyklos idėjas perėmė ekonometrija.
2708