matemãtinės lentẽlės, pagalbinės skaičiavimo priemonės – funkcijų reikšmių, apskaičiuotų tam tikroms argumento reikšmėms, rinkiniai. Paprasčiausios yra daugybos, logaritmų, trigonometrinių funkcijų lentelės. Matematinės lentelės tikslumą apibūdina funkcijos reikšmių, dešimtainių ženklų arba reikšminių skaitmenų skaičius – dažniausiai 4, 5, 7, 8, 10. Būdingos matematinių lentelių savybės yra argumento žingsnis (2 gretimų argumento reikšmių skirtumas) ir argumento kitimo sritis.
Apie 2000 pr. Kr. Babilone sudarytos funkcijų 1/n, n2, n3, n2 + n3 (n – natūralusis skaičius) lentelės. Klaudijaus Ptolemajo (2 a.) Almageste yra išlikusios 0–180° lankų stygų lentelės. 15 a. Regiomontanus apskaičiavo dešimtainės sistemos sinusų lenteles 7 ženklų tikslumu su 1′ žingsniu. Skaičiuotos, plėstos pildytos trigonometrinių funkcijų lentelės (M. Kopernikas, Georgas Joachimas Rheticus, Bartholomaeusas Pitiscus), 1614, 1617 sudarytos logaritmų lentelės (J. Napieris, dešimtainių logaritmų – H. Briggsas). 19 a. funkcijų ir jų lentelių gerokai padaugėjo.