1557 Roberto Recordeʼo (Velsas) užrašyta lygtis 14x + 15 = 71, kurioje pirmą kartą panaudotas lygybės ženklas
matemãtiniai ženkla, sutartiniai simboliai matematinėms sąvokoms, operacijoms, teiginiams žymėti. Loginiu požiūriu skiriama keturios matematinių ženklų grupės: matematikos objektai, operacijos, objektų tarpusavio santykiai, loginiai santykiai. Pirmieji matematiniai ženklai buvo skaitmenys; seniausi (babiloniečių, egiptiečių) sukurti daugiau kaip prieš 5000 metų.
Skaitmenys 0, 1, 2, … pradėti vartoti 15 a. pabaigoje. 4–5 a. pr. Kr. Graikijoje pradėti vartoti dydžių, pvz., ilgio, ploto, tūrio matematiniai ženklai. 4 a. pr. Kr. Aristotelis dydžius pradėjo žymėti raidėmis, vėliau juo sekė Euklidas, Archimedas, Apolonijas Pergietis. Raidinio žymėjimo pradmenis sukūrė Diofantas Aritmetikoje. Jis daugiausia vartojo matematinių terminų santrumpas. Panašius algebrinius simbolius 5–7 a. turėjo Indijos matematikai, jie vartojo sanskrito skiemenis. Dabartinė algebros simbolika sukurta 14–17 amžiuje. F. Viète’as Įvade į analizinį meną (In artem analyticam isagoge 1591) lygčių kintamuosius žymėjo lotynų abėcėlės didžiosiomis balsėmis, koeficientus – priebalsėmis. 14 a. pabaigoje–17 a. pradžioje pradėta vartoti lygybės ženklą, įvairius skliaustus, trupmenos pradėtos rašyti taip, kaip rašomos iki šiol. Williamas Oughtredas (Anglija) vartojo apie 150 matematinių ženklų; iš jų iki šiol vartojami daugybos ×, pliuso arba minuso ± ženklas, t. p. vartojami Pierreʼo Hérigone’o (Prancūzija) pasiūlyti kampo ∠ ir statmenumo ⊥ ženklai. R. Descartes’as Geometrijoje (La Géométrie 1637) patobulino algebrinę simboliką – kintamuosius žymėjo paskutinėmis lotynų abėcėlės mažosiomis raidėmis x, y, z, jų laipsnius (laipsnio rodikliai tik teigiamieji) x2, x3, …, laisvuosius narius – pirmosiomis lotynų abėcėlės raidėmis a, b, c, … . Diferencialinio ir integralinio skaičiavimo dabartinius simbolius sukūrė G. W. Leibnizas 17 a. pabaigoje. 18 a. L. Euleris pradėjo vartoti funkcijos f(x), pokyčių Δx, Δy, sumos ∑, trigonometrinių funkcijų matematinius ženklus, J. L. de Lagrange’as – atvirkštinių trigonometrinių funkcijų, A.-M. Legendre’as – dalinių išvestinių matematinius ženklus. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje atsirado matematinė logika ir jos matematiniai ženklai. 19 a. pabaigoje tarptautiniai matematikų kongresai pradėjo vienodinti ir tobulinti matematinius ženklus.