matematinis modeliavimas
matemãtinis modeliãvimas, modeliãvimas, tikrovės savybių teorinio ir empirinio supratimo raiška matematine kalba. Skirtas spręsti įvairių sričių uždaviniams taikant virtualiojo eksperimento metodiką. Remiasi matematinių modelių sudarymu, jų pirmine analize, skaitinių algoritmų sudarymu ir analize, stebėjimų ir eksperimentinių rezultatų apdorojimu, nauja informacija apie modeliuojamus procesus, sistemas ir reiškinius bei jos analize. Ši metodologija taikoma keliais tyrimo etapais, kuriuos sudaro 5 elementai: realusis objektas, idealizuota schema, matematinis modelis, skaitinis modelis ir jį realizuojantys algoritmai, t. p. virtualusis objektas. Matematinio modeliavimo metodologijos esmė yra tiriamo realiojo objekto (proceso, reiškinio ar sistemos) pakeitimas jo atvaizdu – matematiniu modeliu, o vėliau – virtualiuoju objektu (matematinio modelio kompiuterine realizacija); taip didelė dalis realaus objekto savybių tyrimo atliekama eksperimentuojant su virtualiuoju objektu. Darbas ne su realiuoju objektu, o su jo modeliu leidžia be didesnių išlaidų ir greitai atlikti jo savybių ir elgesio tyrimą įvairiomis aplinkybėmis. Skaitiniai (kompiuteriniai, simuliaciniai, imitaciniai) eksperimentai su objektų modeliais, kitaip nei teoriniai metodai, leidžia išsamiai ištirti objektus. Sukurta daug metodų, leidžiančių diferencialinėmis, integralinėmis ir kitomis lygtimis aprašyti procesus, kuriuos tiria gamtos, technologijos ar socialiniai mokslai.