matemãtinis nominalzmas, matematinės filosofijos kryptis, teigianti, kad matematiniai objektai neegzistuoja kaip abstrakcija arba toks jų egzistavimas nėra būtina matematikos prasmingumo sąlyga. Radikali antiplatonizmo matematikos kryptis, kurią 20 a. pirmoje pusėje sukūrė S. Leśniewskis ir N. Goodmanas. Teigiama, kad žmogus, kaip fizinė būtybė, negali pažinti priežastiniais ryšiais nesusijusių abstrakčių objektų. Matematinis nominalizmas bando rekonstruoti matematikos ir gamtos mokslų kalbas be nuorodų į matematinių objektų egzistavimą. Yra kelios matematinio nominalizmo kryptys, skirtingai interpretuojančios matematikos prasmę, jos teiginių teisingumą ir matematinio rekonstravimo būdą. Pasak vienos jų, matematinio fikcionalizmo (Hartryʼis Fieldas), matematinis tekstas suprantamas ne pažodžiui, bet kaip naudinga fikcija. Teiginys apie matematinio objekto savybę yra teisingas kaip teiginys apie sąvoką su tuščiu turiniu, pvz., teiginys 4 yra lyginis skaičius yra teisingas, nes neegzistuoja skaičius 4, bet teiginys apie matematinio objekto egzistavimą visada neteisingas. Matematikos negalima vertinti tiesos požiūriu, nes ji panaši į grožinę literatūrą, kurios herojai išgalvoti. Matematika taikoma gamtos moksluose, bet nėra nepakeičiama. Kita matematinio nominalizmo kryptis, vadinama perfrazuojamuoju nominalizmu (Haskellis Brooksas Curry, Charlesas Chihara), matematikos teiginį interpretuoja sąlyginiu sakiniu, pvz., teiginys 4 yra lyginis skaičius interpretuojamas sakiniu jei skaičiai egzistuoja, 4 yra lyginis skaičius. Šiuo požūriu, nors skaičiai ir neegzistuoja, bet teiginys 4 yra lyginis skaičius yra teisingas. Charlesas Chihara (1990) sistemingai interpretavo matematikos kalbą be nuorodų į matematinius objektus išsaugodamas standartines matematinių teiginių teisingumo reikšmes.
1751