materialùsis tãškas, geometrinis taškas, kuriam priskirta tam tikra masė. Ar konkretaus kūno judėjimą galima nagrinėti kaip materialiojo taško judėjimą, priklauso nuo kūno matmenų santykio su kūno judėjimo srities matmenimis, trajektorijos spinduliu arba nuotoliu nuo koordinačių atskaitos pradžios, pvz., Žemę, tiriant jos judėjimą aplink Saulę, galima laikyti materialiuoju tašku, nes jos orbitos spindulys R = 1,5 · 108 km, o Žemės spindulys r = 6,4 · 103 km, t. y. r/R = 4 · 10–5. Kai judėjimas vyksta kūno matmenų didumo srityje (kūno vidinės būsenos kitimas, jo deformacija, sukimasis aplink jame esančius taškus, arba apie ašis, einančias per jį), kūno negalima laikyti materialiuoju tašku, pvz., nagrinėjant Žemės sukimąsi apie savo ašį Žemės negalima laikyti materialiuoju tašku. Materialiojo taško sąvoka svarbi ne tik klasikinėje mechanikoje, bet ir kvantinėje teorijoje. Klasikiniu požiūriu, bet kokį kūną arba kūnų sistemą galima suskaidyti į mažas makroskopines, tarpusavyje sąveikaujančias dalis, laikyti jas materialiaisiais taškais ir nagrinėti jų judėjimą. Kvantinėje teorijoje daugeliu atveju mikrodaleles (elektronus, nukleonus, atomus) t. p. galima laikyti materialiaisiais taškais, bet jie apibūdinami ne tik mase, bet ir sukiniu, magnetiniu momentu ir kitais parametrais.
2469