Mathuros vaizdas nuo Jamunos upės
Mathura (hindi Mathurā; Mathurà, Maturà), iki 1948 Muttra (Mutrà), miestas Indijos šiaurėje, Uttar Pradešo valstijoje, į šiaurės vakarus nuo Agros, prie Jamunos upės. 363 000 gyventojų (2008; aglomeracijoje 486 000 gyventojų). Per Mathurą eina Delio–Bombėjaus ir Delio–Madraso geležinkeliai, Delio–Agros plentas. Naftos perdirbimo (naftotiekis iš Salajaus), chemijos (trąšų), tekstilės, maisto (aliejaus) pramonė. Dramblio kaulo, medžio dirbinių dailieji amatai. Hinduistų religinis centras. Archeologijos muziejus.
2271
Architektūra
Išliko Guptų dinastijos laikotarpio (320–540) statinių fragmentų: raižytų piliorių, dalis šventyklos durų, lipdytinio dekoro, sienų fragmentų. Yra grakštus 17 m aukščio raudono smiltainio bokštas Sati Burdžas (1570). Didžiųjų Mogolų imperijos laikotarpiu pastatyta Penktadienio mečetė (1661) su 4 minaretais, greta – Krišnos gimimo vietos šventykla (20 a.) su akmenine plokšte, žyminčia Krišnos gimimo vietą. Palei Jamunos upės krantus yra išsidėstę ~25 ghata (krantinės laiptai, svarbiausia – Višramo ghata), arkiniai vartai, šventyklos. Moderni Gita Mandiro šventykla, jos sienose išraižyta visa Bhagavadgyta. Svarbiausia šventykla, skirta Krišnai – Dvarkadhišo (1814). Yra 4 šventyklos, skirtos Šivai (Bhutešvar Mahadevas, Gokarnešvaras, Rangešvar Mahadevas, Pipalešvar Mahadevas). Kolonijiniu laikotarpiu pastatyta katalikų Švenčiausiosios Širdies bažnyčia (1870, architektas F. S. Growse’as).
2271
Istorija
6 a. pr. Kr. kunigaikštystės centras. 4 a.–2 a. pr. Kr. pradžioje priklausė Maurjų imperijai. 3 a. pr. Kr. minima graikų pasiuntinio Megasteno aprašyme. Apie 180–100 pr. Kr. valdyta indograikų, 1 a. pr. Kr. – indoskitų, 1–3 a. po Kr. – Kušanų karalystės, 4–6 a. – Guptų imperijos. 1018 nusiaubta Gazni valdovo Machmudo. 13 a.–16 a. pradžioje priklausė Delio sultonatui, 16–18 a. – Mogolų imperijai, 19 a.–1947 – Britų Indijai.
2271