Mathuros skulptūros mokykla, Mãthūros skulptros mokyklà, budistinio meno stilius, plėtotas 2 a. prieš Kristų–12 a. po Kristaus Mathuroje (Uttar Pradešo valstija, Indija). Klestėjo 1–5 amžiuje. Stiliui susiklostyti įtakos turėjo Magadhos valstybės, Maurjų imperijos ir Kinijos Sungų dinastijos meno tradicijos. Βūdinga Persijos, Indijos meno bruožai. Iš raudono smiltainio, terakotos, akmenų kurta skulptūriniai reljefai, statulos, dievybių galvos.
Karūnuotas bodhisatva (smiltainis, 3 a.–4 a. pradžia, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Mathuros skulptūros mokyklos atstovai vieni pirmųjų pradėjo vaizduoti žmogaus pavidalu Budą, Mahavyro, bodhisatvų skulptūras. Budos figūra kurta remiantis jakšos skulptūros tradicija. Susiklostė Budos vaizdavimo principai: sėdintis ant lotoso ar pjedestalo arba stovintis, besišypsančiu veidu, nuleistomis akimis, drapiruotė prigludusi prie kūno, drabužio klostės sudėtos ant kairiosios rankos, dešinysis petys apnuogintas. Svarbi mudrų (rankų gestų) kalba: žemės lytėjimo mudra simbolizuoja Budos sąmonės nušvitimą, baimės išsklaidymo mudra – apsaugą nuo blogio. Panašiu principu kurtos Džainos, Hindu ir kitų šventųjų figūros. Valdovų statulos (valdovo Kaniškos figūra, 2 a.) frontalios, aprengtos Vidurinėje Azijoje dėvėtais drabužiais (tunika sujuosta diržu, aukšti batai, kūgio formos kepurė); tokiais drabužiais rengtas ir hinduistų saulės dievas Sūrja.
Moters vaizdavime plėtota ankstesnė jakšos skulptūros tradicija, vaizduota deivės, šokėjos reljefuose ant piliorių ir vartų, dažniausiai šokio, gaivališkų judesių pozomis, išryškintos moters kūno formos, pabrėžti bakchanalijos ir erotikos elementai.
Mathuros skulptūros mokykla turėjo didelę įtaką Kušanų (1 a. prieš Kristų–1 a. po Kristaus) ir Guptų (320–540) laikotarpio menui klostytis.