matininkai muziejaus Alka statybos aikštelėje (1936; Žemaičių muziejus Alka)
būsimieji kultūrtechnikai, statybininkai ir matininkai Kėdainiuose nagrinėja žemės matavimo prietaisą (1938; Zarasų krašto muziejus)
mãtininkas, žemės matavimo specialistas.
Lietuvoje matininkai žinomi nuo Valakų reformos, kai buvo steigiamos matininkų mokyklos. Per šią reformą matininkai atskyrė valstybės žemes nuo privačių, skirstė kaimų ariamąją žemę į trilaukius. 16 a. antroje pusėje žemės dalijimąsi tarp įpėdinių prižiūrėjo, žemės bylas nagrinėjo pakamaris. Sprendžiant smulkesnes bylas jam talkino kamarninkai. Šiems padėdavo žemesnio rango matininkai, ežiaženklių kasėjai. 1775–1780 Gardine veikė privati matininkų mokykla. 1791 sudarytos ribų komisijos turėjo spręsti žemės savininkų ginčus, rengti tikslius žemėvaldos planus, apskričių žemėlapius. Žemės surašymu buvo siekiama pagerinti ūkinę Abiejų Tautų Respublikos būklę. Komisijos turėjo veikti 5 metus, veikė iki 1792.
19 a. antroje pusėje matininkus rengė Rusijos Imperijos mokyklos. Vykdant Stolypino reformą (1907–1914) buvo sudaromos apskričių žemėtvarkos komisijos, kaimai skirstomi į vienkiemius.
Nuo 1918 matininkai buvo Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento darbuotojai; 1918 jų buvo 15, 1937 – 325 (iš jų 24 privatūs). 1918–1940 matininkai skirstė kaimus į vienkiemius, dalijo dvarus, rengė bendrų ganyklų ir servitutų panaikinimo projektus. Pagrindinis šių darbų tikslas buvo nustatyti kaimų, dvarų ir valstiečių ūkių ribas. 1918 Kaune buvo įkurta Lietuvos matininkų profesinė sąjunga. 1928 ši sąjunga pertvarkyta į Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungą. Nuo 1918 matininkai buvo rengiami Žemės ūkio ministerijos kursuose Dotnuvoje ir Kaune (parengė 248). 1933–1944 matininkus (geodezininkus) rengė Kėdainių aukštesnioji kultūrtechnikos ir geodezijos mokykla (parengė 93).
Sovietinės okupacijos metais matininkai, vadinti žemėtvarkininkais, projektavo sėjomainas, planavo sodus, ganyklas, kelių tinklą. Nuo 1945 žemėtvarkininkus rengė Kauno žemės ūkio technikumas (nuo 1990 kelis kartus keitė savo pavadinimą), 2002 iš technikumo suorganizuotas Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakultetas. Žemėtvarkos inžinierius 1946 pradėjo rengti Lietuvos žemės ūkio akademija (nuo 1996 Lietuvos žemės ūkio universitetas, nuo 2011 Aleksandro Stulginskio universitetas). 2000 žemėtvarkos specialistus pradėjo rengti Kauno aukštesnioji aplinkos inžinerijos mokykla (1991–96 Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Hidrotechnikos koledžas, 1996–2000 šio universiteto Hidrotechnikos ir žemėtvarkos kolegija), 2003 ši mokykla prijungta prie Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos.
L: R. Šmilgelskytė‑Stukienė Išmatuoti erdves: ribų komisijų įkūrimas ir jų veikla 1791–1792 metais / Viešosios ir privačiosios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Vilnius 2008.
2436