matriarchãtas (lot. mater – motina, kilm. matris + gr. archē – valdžia), etnologų evoliucionistų 19 a. rekonstruotas spėjamas socialinės evoliucijos tarpsnis, kai moterys vyravo šeimoje ir visuomenėje arba buvo lygiateisės su vyrais.
Matriarchato, kaip visoms tautoms būdingo iki patriarchato buvusio visuomenės raidos etapo, sampratą 19 a. antroje pusėje suformulavo Šveicarijos teisės istorikas J. J. Bachofenas. Ją palankiai vertino marksizmo klasikai (pirmiausia F. Engelsas), iki 20 a. 6 dešimtmečio Sovietų Sąjungoje iš esmės vien ja buvo remiamasi bandant moksliškai aiškinti pirmykštės bendruomenės raidą.
Pasak naujausių 20 a. pabaigos–21 a. pradžios etnologų tyrinėjimų, mokslas neturi patikimų duomenų atkurti tą visuomenės raidos laikotarpį, taip pat nėra nė vienos moksliškai ištyrinėtos moterų valdytos visuomenės. Turimais duomenimis, net ir tas bendruomenes, kuriose vyravo matrilinijinė giminystė, dažnai valdė vyrai – paprastai tos giminės tęsėjų moterų giminaičiai (broliai, sūnūs).
21 a. matriarchato sąvoka dažniausiai vartojama tik istoriografijoje.