mãtrica (lot. matrix, kilm. matricis – patelė), teisingumo lentelė, logikoje – lentelė, apibrėžianti, kaip teiginių teisingumo funkcijos priklauso nuo jų argumentų loginės reikšmės. Matricą sudaro stulpeliai ir eilutės, kurių skaičius gali būti baigtinis arba nebaigtinis. Viršutinėje eilutėje žymimi visi išraišką sudarantys loginiai komponentai, stulpeliuose – jų teisingumo reikšmės. Matricos dažniausiai naudojamos teiginių logikoje: jomis reiškiamos neigimo ir sudėtinių teiginių teisingumo sąlygos. Matrica t. p. yra priemonė išsprendžiamumo problemai spręsti. Pvz., dvigubo neigimo dėsnis rašomas išraiška ¬(¬p) ↔ p; ją sudaro teiginys p, jo neigimas ¬p, teiginio ¬p neigimas ¬(¬p) ir ekvivalenciją žymintis ženklas ↔. Išraiška ¬(¬p) ↔ p skaitoma: teiginys netiesa, kad ne‑p lygiavertus teiginiui p. Dvigubo neigimo dėsniui patikrinti sudaroma tokia matrica:
| p | ¬p | ¬(¬p) | ¬(¬p)↔p |
| t | k | t | t |
| k | t | k | t |
t – teisinga, k – klaidinga.