matrilokãlinė sántuoka (lot. mater – motina + locus – vieta), santuokos forma, kai sutuoktiniai po santuokos persikeldavo gyventi į žmonos gimininę bendruomenę, dažniausiai įsikurdavo žmonos motinos namuose arba jos kaimynystėje.
Ilgainiui susidarydavo gimininė bendruomenė, kurios narių giminystė būdavo nustatoma pagal motinos liniją. Dažnai vyras likdavo gyventi pas savo motiną, žmoną tik lankydavo. Vyras turėdavo pareigų ir motinos (padėdavo auginti sesers vaikus), ir žmonos giminėje. Vaikų auginimu ir auklėjimu rūpindavosi žmonos giminė. Nuosavybė būdavo paveldima pagal motinos linijos giminystę; dažniausiai turtas neišsidalijamas, valdomas bendrai.
Matrilokalinė santuoka būdinga daugiausia tradicinei gimininei bendruomenei, jos apraiškų išlaikė kai kurios Afrikos gentys.
Remdamiesi 19 a. evoliucionistų tradicija, Vakarų šalių mokslininkai matrilokalionę santuoką ilgą laiką laikė vyraujančia santuokos forma, buvusia iki patrilokalinės santuokos. Manyta, kad ši įsigalėjo ilgainiui atsiradus negimininei vyrų nuosavybei. Vėlesni duomenys leidžia manyti, kad pirmesnė dažniau buvo patrilokalinė santuoka, o matrilokalinė santuoka turėjo patrilokalinės santuokos bruožų (pavyzdžiui, motinos brolis svarbesnis, tai yra turėjo daugiau galių, įtakos negu žmona arba motina).
2526