matrilokãlinė šeimà (lot. mater – motina + locus – vieta), viena tradicinės šeimos formų, kai sutuoktinis po santuokos persikeldavo gyventi į žmonos šeimą arba giminę (išeidavo užkuriu). Nuosavybė (pavyzdžiui, žemė) priklausydavo žmonai arba jos giminei moteriškąja linija; mirus žmonai vyras galėdavo būti net išvaromas be jokio turto.
Matrilokalinė šeima buvo paplitusi (tradicijų liekanų aptinkama ir dabar) Pietų Afrikoje (Pietų Malavyje ir kitur), Pietų Kinijos Guangdongo ir kitose provincijose.
Iki šiol mokslininkai diskutuoja, kiek yra patikimi 19 amžiaus antros pusės antropologijos ir etnografijos šaltiniai, liudijantys buvus matrilokalinę šeimą. Abejonių kyla ir dėl to meto Vakarų šalių mokslininkų nešališkumo – tendencingai parinkus faktus pirmenybė galėjo būti teikiama patrilokalinės šeimos (patrilokalinė santuoka) modeliui. Tokia pozicija turėjo politinę ir ekonominę potekstę – visų pirma baltiesiems kolonistams siekiant savo žinion perimti žemės nuosavybę arba kelti genčių nesantaiką keičiant tradiciškai susiklosčiusią tvarką.
Šiuo metu matrilokalinės šeimos tradicijos beveik nunykusios, dažnai moterų teisės tose visuomenėse yra tik formalios. Kai kur (pavyzdžiui, Kinijoje) matrilokalinė šeima suvokiama kaip socialinė stigma, tai yra matrilokalinė šeima reiškia žemesnį socialinį statusą, skurdą, menką išsilavinimą.
2526