Flacius Matthias (Matijas Flãcijus), Flacius Illyricus, Vlačić, tikr. Matej Franković 1520 03 03Labin (Istrija) 1575 03 11Frankfurtas prie Maino, Vokietijos evangelikų liuteronų teologas ir polemistas. Bažnyčios istorikas. Ortodoksinio liuteronizmo šalininkas. Teologijos dr. (1546). Studijavo Italijoje ir Šveicarijoje. 1541 atvykęs į Vokietiją ir suartėjęs su M. Liuteriu nuo 1544 Wittenbergo universitete dėstė hebrajų kalbą. 1549–57 veikė Magdeburge, 1557–60 Jenoje. Apkaltintas manicheizmu ir iš Jenos išvytas gyveno Regensburge, Antverpene, Frankfurte prie Maino, Strasbūre ir Berlyne. Mėgino pagrįsti Dievo žodžio savaimingumu ir savęs paties aiškinimu, t. p. tikėjimo analogijomis paremtą Biblijos hermeneutiką. Buvo nebaigtos leisti Bažnyčios istorijos (Ecclesiastica historia 13 t. 1554–74; vadinamos Magdeburgo šimtinėmis / Centuriae Magdeburgenses) iniciatorius ir vienas autorių (šioje pirmojoje reformuotos Bažnyčios istorijoje buvo numatyta išspausdinti ir S. Rapolionio bei A. Kulviečio biogramas). Svarbiausi veikalai: Prieš Romos popiežiją (Contra papatum romanum 1545), Tiesos liudytojų katalogas (Catalogus testium veritatis 1556), Šventojo Rašto raktas (Clavis Scripturae Sacrae 2 t. 1567). M. Flacijuso sekėjai, kurių buvo pietų slavų kraštuose ir Italijoje, vadinti flacianais.
2452