Matūna, iki 1938 Matusẽvičiai, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui Suvalkijoje dalyvių šeima – du broliai ir sesuo partizanai.
Tėvas Viktoras Matūnas (g. 1896 11 25 Eiciūnuose, Kriūkų vlsč., m. po 1945) buvo mokytojas, pradinių mokyklų vedėjas. Sovietinės okupacinės valdžios suimtas, kalintas Komijoje; spėjama, mirė Pečioros lageryje.
Sūnus Anzelmas Algimantas (slapyvardis Neptūnas; g. 1923 01 11 Šėtijuose, Lekėčių vlsč., m. 1950 06 22 Talkiškių pelkėje, netoli Žiūrių Gudelių) nuo 1944 dalyvavo kuriant Žalgirio rinktinę, buvo Daktaro Basanavičiaus kuopos vadas. 1947 pradžioje paskirtas rinktinės tremtinių, kalinių ir nukentėjusių kovotojų šeimų globos poskyrio viršininku, 1949 pradžioje – rinktinės vado adjutantu. Nuo 1949 03 21 buvo Vytauto rinktinės vado adjutantas, nuo 1949 rudens – Kovos su alkoholizmu komiteto pirmininkas, nuo 1950 02 – rinktinės vadas; partizanų viršila (1950). Žuvo kautynėse. 2 laipsnio Laisvės kovos kryžius su kardais (1950, po mirties). Karys savanoris, majoras (abu 2002, po mirties; A. A. Matūnas).
Anzelmas Algimantas Matūnas
Vygantas (g. 1930) mokėsi Vilkijos gimnazijoje, jos nebaigęs nuo 1948 02 slapstėsi, palaikė ryšį su broliu, 1950 vasarą tapo Vytauto rinktinės kovotoju. Žuvo kartu su broliu. Jų sesuo Gražina (slapyvardis Snaigė; m. 1948 02 19 prie Agurkiškės, Lukšių vlsč.), baigusi Vilkijos gimnaziją, mokytojavo Riogliškių (Zapyškio vlsč.) pradžios mokykloje; netrukus tapo partizane. Žuvo bunkeryje.
2144