matuoklis

matuõklis, įtaisas mechaninių, elektrinių ir kitokių dydžių vertėms matuoti. Turi rodytuvą, kurio dalis su žymėmis vadinama skale; gali turėti ir kitokių elementų. Matuokliai skiriami pagal paskirtį – ilgio, greičio, temperatūros, slėgio, elektros srovės stiprio, įtampos, galios ir kiti, pagal veikimo principą – elektrinis, elektroninis, mechaninis, elektromagnetinis, elektrodinaminis, elektrostatinis, šiluminis ir kitoks, pagal matavimo principą (išėjimo signalų arba rodmenų pateikimo formą) – analoginis (rodo arba registruoja nepertraukiamą matuojamojo dydžio kitimą – išėjimo signalas arba rodmuo yra tolydžioji matuojamojo dydžio arba įėjimo signalo funkcija) ir skaitmeninis (išėjimo signalą arba rodmenį pateikia skaitmenimis). Matuoklis rodo vieno arba kelių matuojamųjų dydžių vertes, kartais kelių matuojamųjų dydžių verčių sumą (sumuojamasis matuoklis), integruoja matuojamąjį dydį pagal laiką arba kitą nepriklausomą kintamąjį (integruojamasis matuoklis, pvz., elektros skaitiklis). Svarbesni metrologiniai matuoklio rodikliai: skalės padala (atstumas tarp 2 gretimų žymių), skalės padalos vertė (verčių, atitinkančių 2 gretimas žymes, skirtumas), tikslumo klasė (apibendrintas parametras, nusakomas matuoklio savybėmis, turinčiomis įtakos matavimo tikslumui, pvz., leidžiamųjų paklaidų ribos ir kita.; tiksliausi yra nulinės ir pirmosios klasės matuokliai). Kompiuterizuoto programavimo valdymo sistemose matuokliai gali būti jungiami su kitais prietaisais ar įtaisais.