Matvej Gusev
Gusev Matvej (Матвей Гусев, Matvejus Gùsevas) 1826 11 28Viatka (dabar Kirov, Rusija) 1866 04 22Berlynas, Lietuvos ir Rusijos astronomas.
Išsilavinimas ir veikla
1847 baigė Kazanės universitetą. 1847–50 lektorius ir muziejų saugotojas Kazanėje. 1850–52 Pulkovo observatorijos (prie Sankt Peterburgo) stažuotojas. Nuo 1852 dirbo Vilniaus universiteto observatorijoje, 1854 ir 1865–66 direktorius. Nuo 1858 Vilniaus statistikos komiteto ir Vilniaus archeologijos komisijos narys.
Mokslinė veikla
1852 pradėjo tirti Saulės dėmes, 1859 – fotografuoti Mėnulį. Tyrė Mėnulio formą ir 1860 nustatė, kad jis nesferiškas – ištęstas Žemės kryptimi. 1865 įsteigė vieną pirmųjų pasaulyje Saulės tarnybų Saulės dėmėms fotografuoti. Stebėjo ūkus, dvinares ir kintamąsias žvaigždes, kometas, planetas, zodiako šviesą, šiaurės pašvaistes. Stebėjimus aprašė observatorijos žurnaluose, skelbė Rusijos mokslų akademijos leidiniuose.
Knygos
1853 parašė Vilniaus universiteto observatorijos istoriją. 1860–63 Vilniuje leido pirmąjį rusų matematikos žurnalą Vestnik matematičeskich nauk.
Atminimo įamžinimas
Vienas Marso kraterių pavadintas M. Gusevo vardu.
688