pastatas, kuriame veikė Mauderode’s spaustuvė (20 a. pradžios ? nuotrauka)
Mauderode’s spaustuvė (Máuderodės spaustùvė), Mažosios Lietuvos poligrafijos įmonė. Veikė 1881–1944 Tilžėje. Steigėjai – broliai Ottas (1852–1909) ir Hugas (1856–1915) von Mauderode’s. Įmonės plėtrai įtakos turėjo Otto von Manderode’s santuoka su turtingo Smalininkų ūkininko K. Albušaičio dukterimi. Nuo 1909 spaustuvės savininkas buvo Otto sūnus Egonas von Mauderode (1889–1927), po jo – našlė Mina ir sūnus Ottas (g. 1917). Steigėjas O. von Mauderode aukštą kvalifikaciją ir verslo organizatoriaus įgūdžių įgijo Vokietijos, Austrijos ir Mažosios Lietuvos spaudos įmonėse.
Mauderodės spaustuvė buvo viena pajėgiausių Mažojoje Lietuvoje. Įmonę sudarė leidykla, spaustuvė, litografija, cinkografija, knygrišykla ir knygynas‑leidykla. 1913 turėjo 4 linotipus, 3 rotacines, 5 knygų, 3 litografijos spaudos, 14 pagalbinių mašinų ir ~200 darbininkų. Spaustuvėje dirbo daug lietuvių (tarp vidurinės grandies vadovų – D. Tulevaitis, broliai J. ir M. Kiošiai). Spausdinta daug vertingų visuomeninių, politinių ir kultūrinių leidinių: liberalus laikraštis Tilsiter Allgemeine Zeitung (1884–1943), pirmasis Mažojoje Lietuvoje mokslinis leidinys Mitteilungen der Litauischen Literarischen Gesellschaft (1881–1912), Mažajai Lietuvai skirtų 12 periodinių ir 330 neperiodinių leidinių (gotiškomis raidėmis), tarp jų didžiausias ir įtakingiausias Mažosios Lietuvos laikraštis Nauja lietuviška ceitunga (1890–1925; tiražas 1910 – 3550 egzempliorių).
Skelbė Lietuvių literatūros draugijos narių tyrimus, leido Vydūno knygas, Lietuviškas kalendras (kalendorius, 1885–1923). Paskutinė išspausdinta lietuviška knyga – Vydūno filosofinis veikalas Žmonijos sąmoningumas tikybiniuose jos padavimuose, šventraščiuose ir tikybiniuose žymženkliuose (1941) – nacių cenzūros sunaikinta sandėlyje. Spaustuvė buvo didžiausia spaudos, skirtos Didžiajai Lietuvai, leidykla. Didžiajai Lietuvai 1889–1905 spausdino (lotyniškomis raidėmis) laikraščius ir žurnalus Žemaičių ir Lietuvos apžvalga, Ūkininkas, Varpas, iš viso iki 1919 – >800 knygų, tarp jų J. Basanavičiaus 5 knygas (1884–93), J. Šliūpo veikalą Lietuviškieji raštai ir raštininkai (1891), lietuvių rašytojų kūrinių, daugiausia įmonės savininkams pelningų katalikiškų maldaknygių, giesmynų.
Rusijos imperijoje 1904 panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, lietuviškų leidinių įmonė spausdino vis mažiau, po 1933 (Vokietiją pradėjus valdyti naciams) beveik nespausdino. Siekiant pelno 1928–32 išspausdinta 20 komunistinių knygų ir 2 žurnalai. Spaustuvė per II pasaulinį karą sunaikinta.
L: Leidinys apie Oto fon Mauderodės poligrafijos įmonę / Knygotyra 1993 t. 19.
3037