maũmedis (Larix), pušinių (Pinaceae) šeimos spygliuočių vasaržalių medžių gentis. Žinoma apie 20 rūšių. Maumedis paplitęs Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Vienanamis, 35–50 m (kartais iki 90) aukščio, apie 1 m storio skersmens medis. Sudaro didelius miškų plotus, šiauriniame paplitimo paribyje pasitaiko besidriekiančių krūmų pavidalu. Maumedis auga sparčiai, dera 15–25 m., gyvena 300–400 (kartais iki 900) metų. Spygliai minkšti, plokšti, ant ilgųjų ūglių išsidėstę pavieniui, ant trumpųjų – kuokštais po 20–60, rudenį pagelsta ir nukrinta. Vyriškieji (ovalūs gelsvi) ir moteriškieji (pailgi rausvi ar žalsvi) strobilai yra ant trumpųjų ūglių. Kryžmadulkis. Kankorėžiai 1–10 cm ilgio, išsiaižius sėkloms ant šakų lieka dar kelerius metus. Plinta plokščiomis sparnuotomis sėklomis. Mediena sunki, kieta, naudojama statybose, parketo, baldų gamyboje, povandeniniams įrenginiams, žievė – kailiams raugti. Iš sakų gaminamas terpentinas. Lietuvoje miškuose ir dekoratyviniuose želdynuose auginamos 9 rūšys: europinis maumedis (Larix decidua), sibirinis maumedis (Larix sibirica), lenkinis maumedis (Larix polonica) ir kitos. Maumedis yra šviesomėgis, atsparus šalčiui.
europinio maumedžio šakelė su kankorėžiais
858