Mauna Loa (Máuna Lojà), veikiantis ugnikalnis Jungtinėse Amerikos Valstijose, Havajų saloje. Aukštis 4170 m (nuo papėdės vandenyno dugne apie 9000 m; aukščiausias Žemėje veikiantis ugnikalnis).
Mokuaweoweo kalderos (susidarė prieš 1000–1500 m.) matmenys: 3 × 5 km, gylis 150–180 m; yra senesnėje 6 × 8 km dydžio kalderoje. Pagal išsiveržimų pobūdį ir lavos sudėtį ugnikalnis yra efuzinis, arba havajiškojo tipo, pagal antžeminę formą – skydiškasis. Ugnikalniui suaktyvėjus lava liejasi tai pro žiotis, tai pro šoninius plyšius. Susidaręs iš bazaltinės lavos. Ji dengia 5120 km2 plotą (apie 50 % salos ploto); lavos laukuose auga pavieniai paparčiai ir krūmokšniai. Daug lavoje susidariusių urvų. Šlaituose atogrąžų miškai, krūmynai. Auginami atogrąžų žemės ūkio augalai. Mauna Loa viršūnė ir rytiniai šlaitai priklauso Havajų ugnikalnių nacionaliniam parkui (pasaulio paveldo vertybė nuo 1987). Veikia vulkanologijos stotis (nuo 1912; įrengta daugiau kaip 60 seismometrų), meteorologijos observatorija. Ugnikalnio aplinkoje (30 km spinduliu) įsikūrę apie 2000 gyventojų.
Mauna Loa
Nuo 19 a. vidurio iki 21 a. pradžios buvo daugiau kaip 30 išsiveržimų; didžiausi 1926, 1950, 1975, 1984. Paskutinį kartą veržėsi 2022 (iš plyšių išsiliejo keli lavos srautai; lavos fontanai siekė 25–40 m aukštį).