Maurice Béjart
Béjart Maurice (Morisas Bežãras), tikr. Berger 1927 01 01Marselis 2007 11 22Lozana, prancūzų šokėjas, choreografas, pedagogas. Prancūzų akademijos narys (1995). Šokio mokėsi Marselyje, Paryžiuje, Londone. 1949–52 M. Inglesby tarptautinio baleto, B. Cullberg baleto ir Švedijos karališkojo baleto Stokholme trupių šokėjas. 1953 Paryžiuje įsteigė baleto trupę Ballets de l’Étoile (nuo 1957 Paryžiaus baleto teatras), 1957 – Maurice’o Béjart’o baleto teatrą; buvo jo vadovas, choreografas. 1960–87 Briuselyje vadovavo trupei XX amžiaus baletas, nuo 1987 Lozanoje – Béjart Ballet Lausanne; su ja gastroliavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje (Lietuvoje 1987). 1971–88 Lozanoje vadovavo indų šokio mokyklai MUDRA, nuo 1992 – šokio mokyklai ir trupei RUDRA (mokyklų ir trupės įkūrėjas).
M. Béjart’as (kairėje sėdi) per gastroles Lietuvoje (1987, iš kairės stovi: baleto pedagogė L. Tamulevičienė, baleto artistai N. Beredina, Erika Limontaitė, P. Skirmantas; Lietuvos operos ir baleto teatras)
M. Béjart. M. Béjart’as ir Michèle Seigneuret šoka baleto spektaklyje Simfonija vienišam žmogui (1955, pagal P. Schaefferio ir P. Henry muziką, choreografas M. Béjart’as; trupė Ballets of Star)
Pastatė daugiau kaip 160 baletų, šokio spektaklių; žymiausi: Simfonija vienišam žmogui (1955, pagal P. Schaefferio ir P. Henry muziką), I. Stravinskio Šventasis pavasaris ir Ugnies paukštė (1959, 1970), Keturi Aymono sūnūs (pagal 15–16 a. muziką), Bolero (pagal M. Ravelio muziką, abu 1961), Devintoji simfonija (1964, pagal L. van Beethoveno muziką), Bhaktis (1968, pagal indų muziką), Nižinskis – dieviškasis klounas (1971, pagal P. Čaikovskio ir P. Henry muziką), Mūsų Faustas (1975, pagal J. S. Bacho muziką), Piaf (1988, pagal E. Piaf dainas), R. Wagnerio Žiedai tarp žiedų (1990), Tiems, kuriems gyvenimas pagailėjo laiko (1998, skirtas nuo AIDS mirusiems šokėjams; pagal įvairių kompozitorių muziką). 21 a. 1 dešimtmetyje pastatė baleto spektaklius Motina Teresė ir pasaulio vaikai (2002), Čiao, Federiko (2003), Meilė – šokis (2005), Zaratustra (2006), Ačiū, Džani, su meile, Aplink pasaulį per 80 minučių (abu 2007, visi pagal įvairių kompozitorių muziką).
Choreografijoje pasiekė klasikinio ir moderniojo šokio sintezę, derino klasikinę ir įvairių tautų liaudies muziką. Sukūrė choreografijų filmams. Parašė autobiografinių knygų (Akimirkos kito gyvenime. Memuarai / Un instant dans la vie d’autrui: Mémoires 1979, Kieno gyvenime? / La vie de qui? 1996), pjesių (Žalioji karalienė / La Reine verte 1962, Casta Diva 1980), romaną Žodžių baletas (Le Ballet des mots 1994). 1987 Vilniuje gastroliavo M. Béjart’o įkurta trupė XX amžiaus baletas (rodyta baleto programa Meilė ir mirtis, baleto spektakliai I. Stravinskio Fėjos bučinys ir Malro, arba Dievų metamorfozė, pagal L. van Beethoveno muziką, visų choreografas M. Béjart’as). Trupė Béjart Ballet Lausanne gastroliavo 2007 11 07–08 Vilniuje (rodytas vienaveiksmis baleto spektaklis Baletas gyvenimui, pagal W. A. Mozarto ir grupės Queen muziką, choreografas M. Béjart’as), 2019 Kaune (rodyti baleto spektaklis t’M et variations, choreografas Gilis Romanas, programa Béjart fête Maurice, choreografas M. Béjart’as), 2024 07 01–02 Vilniuje (rodyti vienaveiksmiai baleto spektakliai Tebūnie šokis!.., choreografas Gilis Romanas, pagal Johno Zorno, Citypercussion, B. Dylano muziką, 7 graikų šokiai, pagal M. Teodorakio muziką, Bolero, pagal M. Ravelio muziką, abiejų choreografas M. Béjart’as). Imperatoriškoji premija (1993).
M. Béjart. Baleto spektaklio Bolero scena (pagal M. Ravelio muziką)
M. Béjart. I. Stravinskio baleto Fėjos bučinys spektaklio scena (kostiumų dailininkė Danielle Laurent; trupė XX amžiaus baletas, 1987 gastrolės Lietuvos operos ir baleto teatre)
L: M. F. Christout Béjart Paris 1972.
2540
2271