Druon Maurice (Morisas Driuònas) 1918 04 23Paryžius 2009 04 14Paryžius, prancūzų rašytojas, politikas. Prancūzų akademijos narys (1966 pirmininkas, 1985–99 nuolatinis sekretorius, 2000 garbės sekretorius). Maroko Karalystės akademijos (1980), Atėnų akademijos (1981), Brazilijos literatūros akademijos (1995), Rumunijos akademijos (1996), Rusijos mokslų akademijos (2006) asocijuotasis narys. Yorko (Torontas), Bostono, Tiranos universitetų garbės narys. Monako literatūrinės tarybos (1966–91), Britų rašytojų draugijos tarybos, Prancūzijos aukščiausiosios archyvų tarybos, Prancūzų kalbos aukščiausiosios tarybos narys. Goncourtʼų premijos komisijos pirmininkas (1967–73, 1983–87). Per II pasaulinį karą buvo karo korespondentas, dalyvavo Pasipriešinimo judėjime. Prancūzijos kultūros reikalų ministras (1973–74), Paryžiaus parlamento narys (1978–81). Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ir Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos (1978–81) narys.
Maurice Druon
Romane Paskutinioji brigada (La Dernière brigade 1946) pavaizdavo karo įvykius. Realistinių romanų trilogijoje Žmonių galas (La Fin des hommes; ją sudaro: Didžiosios šeimos / Les Grandes familles 1948, Goncourt’ų premija, Korporacijų žlugimas / La Chute des corps 1950, Susitikimas pragare / Rendez-vous aux enfers 1951) griežtai kritikavo visuomenės moralines ydas. Išleido istorinių nuotykių romanų seriją Prakeiktieji karaliai (Les Rois maudits): Geležinis karalius (Le Roi de fer 1955, lietuvių kalba 1984 32007), Pasmaugtoji karalienė (La Reine étranglée 1955, lietuvių kalba 2007, dar išleista pavadinimu Gajaro pilies kalinė 1985 21994), Karūna ir nuodai (Les Poisons et la couronne 1956, lietuvių kalba 1996 22007), Vyrų teisė (La Loi des males 1957, lietuvių kalba 1996 22007), Prancūzijos vilkė (La Louve de France 1960, lietuvių kalba 1973 42007), Lelija ir liūtas (Le Lis et le lion 1960, lietuvių kalba 1997 22007), Kai karalius žlugdo Prancūziją (Quand un roi perd le France 1977, lietuvių kalba 1997 22007). Parašė dramų, novelių, visuomeninės problematikos esė (Europiečio laiškai / Lettres d’un Européen 1946, Reformuoti demokratiją / Réformer la démocratie 1982). Kūrybai būdinga natūralizmo bruožai.
Apdovanojimai
Goncourt’ų premija (1948), Menų ir literatūros ordinas (1964), Prancūzijos Garbės legiono ordinas (2000).
1
510