Mauricijaus gamta

Maurcijaus gamtà

Mauricijaus gamtinis žemėlapis

Reljefas

Mauricijaus krantus skalauja Indijos vandenynas. Apima Mauricijaus (didžiausia sala; plotas 1865 km²), Rodrigueso salą, Cargados Carajos Shoalso, Agalegos salų grupes. Kranto linija vingiuota, jos ilgis 177 kilometrai. Pakrantėse – koralų rifai. Salos vulkaninės kilmės (yra užgęsusių ugnikalnių kraterių). Susiformavo prieš 8–10 mln. metų. Mauricijaus salos (ovalo formos, ilgis 61 km, plotis 47 km) pietvakariuose yra Piton de la Petite Rivière Noire’o kalnai; juose yra aukščiausia Mauricijaus vieta – 828 m (Pitono kalnas). Salos vidurinėje dalyje – erozijos paveiktos plynaukštės (vidutinis aukštis apie 400–600 metrų). Reljefas žemėja šiaurės kryptimi. Plynaukštes supa pakrantės žemumos. Rodrigeso salos paviršius kalnuotas (didžiausias aukštis 398 m, Limono kalnas), išraižytas upių slėnių.

Mauricijaus sala

Klimatas

Klimatas jūrinis tropinis. Būdinga šiltos, sausos žiemos ir karštos, drėgnos vasaros. Aukščiausia temperatūra nuo 21–26 °C (rugpjūtį) iki 28–30 °C (vasarį–kovą), žemiausia nuo 14–16 °C iki 21–22 °C. Šilčiausia Mauricijaus pakrantėse, vėsiausia – plynaukštėse. Mauricijaus vidurinėje dalyje per metus iškrinta 950–1100 mm kritulių (daugiausia sausį–gegužę), šiaurėje ir pietuose – 1300–2400 mm (lapkritį–liepą). Gruodžio–balandžio mėnesiais būna tropinių ciklonų. Jie sukelia katastrofinius potvynius.

Vidaus vandenys

Upių tinklas tankus. Upės trumpos, sraunios, daug slenksčių ir krioklių (didžiausias – 7 pakopų Tamarindas). Minta gausiaus krituliais. Didžiausios upės: Grand River South Eastas, Grand River North Westas. Yra nedidelių ežerų; didžiausias ežeras – Vacoaso (Mare aux Vacoas; Mauricijaus salos pietvakarinėje dalyje).

Dirvožemiai

Šiaurėje ir pietuose daugiausia yra blizgažemių, vidurinėje dalyje – rudžemių, vulkanžemių, pietvakariuose – kalkžemių.

Augalija ir gyvūnija

Atogrąžų miškai, pakrantėse mangrovės. Mauricijaus gyvūnija priklauso etiopinės zoogeografinės srities Madagaskaro posričiui (Madagaskaro fauna).

Aplinkos apsauga

Black Riverio tarpeklio (didžiausias), Bras D'Eau nacionaliniai parkai, La Vallée Des Couleurs, La Vanille, Le Val gamtos parkai (visi Mauricijaus saloje). 3 Ramsaro konvencijos (Mauricijuje įsigaliojo 2001) saugomos vietovės (plotas 401 ha): Rivulet Terre Rouge estuarijos paukščių rezervatas (nuo 2001), Blue Bay jūros parkas (2008), Pointe d'Esny šlapžemė (2011).

La Vallée Des Couleurs gamtos parkas (Mauricijaus pietvakariinė dalis)

Chamarelio krioklys

cukranendrės

makaka

Mauricijus

Mauricijaus gyventojai

Mauricijaus konstitucinė santvarka

Mauricijaus partijos ir profsąjungos

Mauricijaus ginkluotosios pajėgos

Mauricijaus ūkis

Mauricijaus istorija

Mauricijaus švietimas

Mauricijaus žiniasklaida