Maurcijaus kis
Bendroji ūkio apžvalga
2006 Mauricijaus BVP sudarė 6,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 16,6 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 5572 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 13 281 JAV doleris). Užsienio skola 2,5 mlrd. JAV dolerių (2003). Infliacija Mauricijuje 2007 sudarė 8,9 %.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Mauricijaus BVP sudarė 11,157 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 28,157 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 8812 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 22 240 JAV dolerių). 2023 09 infliacija siekė 5,2 %.
https://s.vle.lt/diagramos/327.html
Pramonė
Mauricijaus siuvimo fabrike
Pramonės svarbiausios šakos: maisto (cukraus, žuvų apdorojimo, alkoholinių gėrimų, malimo), tekstilės (vilnonių gaminių), siuvimo pramonė. Yra chemijos, metalo gaminių, transporto įrenginių gamybos įmonių. 2004 pagaminta 2,1 mlrd. KWh elektros energijos. Pramonės svarbiausias centras – Port Luisas. Mauricijaus apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 1 lentelėje.
1
Bioprodukcinis ūkis
Dirbama žemė užima apie 52 % Mauricijaus teritorijos. Apie 90 % dirbamos žemės – cukranendrių plantacijos. Dar auginama bulvės, kopūstai, pomidorai, moliūgai, kitos daržovės, kavamedžiai, kukurūzai, arbatmedžiai, tabakai, maniokai, gvazdikmedžiai, muskatmedžiai. Augalininkystės produkcijos rodikliai – 2 lentelėje. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos, naminiai paukščiai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje. Kertamas miškas; 2004 Mauricijuje paruošta 14 000 m3 medienos. Žvejyba; 2003 sugauta 11 200 tonų jūros gyvūnų, daugiausia jūrų angelų (3900 tonų), lynų (1800 tonų), jūrinių ešerių (879 tonos), tunų (745 tonos).
nuimamas cukranendrių derlius
2
3
4
Turizmas
paplūdimys Mauricijuje
2005 Mauricijų aplankė 761 000 užsienio turistų. 2006 pajamos iš turizmo sudarė 631 mln. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Prancūzijos (29 % visų užsienio turistų, 2005), Reunjono (13 %), Didžiosios Britanijos (12,5 %), Pietų Afrikos Respublikos, Vokietijos, Italijos. Labiausiai turistų lankomi paplūdimiai prie Indijos vandenyno.
Transportas
Port Luiso jūrų uostas
21 a. pradžioje automobilių kelių buvo 2020 kilometrų, iš jų 98 % su kieta danga. Svarbiausia automobilių magistralė jungia Port Luisą su Plaisance’u; Plaisance yra tarptautinis oro uostas. Jūrų svarbiausias uostas – Port Luisas. Įregistruota 50 laivų; prekybinio laivyno tonažas 79 000 bruto tonų.
Bankai
Veikia (visi Port Luise) centrinis – Mauricijaus bankas (Bank of Mauritius, įkurtas 1967 pagal Anglijos banko pavyzdį), 20 komercinių bankų (6 šalies, 5 užsienio bankų skyriai, kiti – neapmokestinamieji, arba vadinamieji ofšoriniai). Mauricijaus piniginis vienetas – Mauricijaus rupija, lygi 100 centų, įvesta 1877 vietoj Indijos rupijos, Didžiosios Britanijos svaro sterlingų ir Mauricijaus dolerio, iki 1914 cirkuliavo ir Seišeliuose (ten buvo pakeista Seišelių rupija). Port Luise veikia vertybinių popierių birža (įkurta 1989).
Mauricijaus komercinio banko būstinė Port Luise
Užsienio prekyba
Mauricijaus užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2005)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2006 eksportuota prekių už 2,3 mlrd., importuota už 3,4 mlrd. JAV dolerių. Eksportuojama daugiausia drabužiai, romas, tekstilės, cukraus gaminiai, žuvų produktai, importuojama chemijos pramonės gaminiai, maisto produktai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2007 į Mauricijų eksportavo prekių už 2,3 mln. litų.
2018 Lietuva į Mauricijų eksportavo prekių už 3,162 mln. eurų, importavo iš Mauricijaus prekių už 112 800 eurų.
Mauricijaus BVP struktūra (2005)
2271
-Mauricijaus pramonė; -Mauricijaus žemės ūkis; -turizmas Mauricijuje; -Mauricijaus transportas; -Mauricijaus bankai; -Mauricijaus užsienio prekyba; -Mauricijaus ekonominiai ryšiai su Lietuva
Mauricijaus konstitucinė santvarka
Mauricijaus partijos ir profsąjungos