Mauritãnijos architektūrà
Iš neolito išliko negridų tautų menhyrų, petroglifų ir piešinių uolose, berberų apvalaus plano antkapinių statinių.
Šingeti mečetė (13 a., 20 a. 7 dešimtmetyje restauruota)
Vidurinių amžių prekybos ir islamo kultūros centruose Šingeti, Vadane (abu Adraro regione), Valatoje, Tičite (abu Taganto regione, visi – pasaulio paveldo vertybės, nuo 1996) išliko daug tradicinės akmenų architektūros. Miesto centre dažniausiai stovi stačiakampio plano mečetė su minaretu, jos interjere skliautinės lubos, kurias laiko monumentalios kolonos (Šingeti mečetė, 13 a., 20 a. 7 dešimtmetyje restauruota). Prie mečetės prišlieta medresė, į šonus išsidėstęs painus siaurų gatvelių tinklas, gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai. Namų sienos nuo gatvės jungtos į vientisą mūro juostą, į gatvę išeina tik šaudymo, ventiliacijos angos, nedideli langai kojų lygyje ir įėjimo angos; pastatai dengti plokščiu stogu, turi vidinį kiemą. Statyboje naudotos vietinės medžiagos: akmenys, molis, purvas, mediena.
Paplitusi berberų statybos tradicija: gyvenamieji namai puošti zigzaginiais akmens ornamentais, šviesiose pastatų sienose juostomis arba atskirose vietose įmūryta tamsaus akmens. Kai kur akmens mūro sienos dengtos polichromuotais molio lipdiniais (Valatos senamiestis).
20 a. antroje pusėje pastatyta naujų taisyklingo plano miestų (sostinė Nuakšotas, Kansadas, Zveratas). Architektūroje vyrauja tradicinės berberų architektūros formos (centrinė ligoninė Nuakšote, architektūrinė bendrovė Atelier de Montrouge). Pastatyta modernių visuomeninių (Regiono ligoninė Kaedi, architektas F. Carola, Nacionalinis stadionas Nuakšote), komercinių (prekybinis Wharf uostas Nuakšote) statinių.
2271
Mauritanijos kultūra
Mauritanijos konstitucinė santvarka
Mauritanijos partijos ir profsąjungos