Mauritanijos gamta

Mauritãnijos gamtà

Mauritanijos gamtinis žemėlapis

Krantai. Reljefas

Mauritanijos pietvakarinę dalį skalauja Atlanto vandenynas. Kranto linijos ilgis 754 kilometrai. Labiausiai į vakarus nutolusi dalis – Nuadhibu, arba Baltasis kyšulys (šiaurėje; tarp jo ir žemyno Arguino įlanka). Krantai, išskyrus šiaurinę dalį, mažai vingiuoti, žemi, smėlėti, pakrantėje yra salų. Didesniąją dalį (apie 60 %) šalies teritorijos užima Sacharos dykuma (smėlynai, akmenynai). Mauritanijos vidurinėje dalyje yra Adraro (jame – aukščiausias Mauritanijoje Kediet Idžilio kalnas, 915 m; vienas didžiausių šalyje geležies rūdos telkinių), pietuose – Taganto, Assabos plokščiakalniai (vidutinis aukštis apie 300 m), pietvakariuose – Senegalo upės slėnis ir pajūrio žemuma. Plokščiakalniai smarkiai paveikti erozijos. Mauritanijos geologinį pagrindą (kristalinį pamatą) šiaurės vakaruose sudaro Regibato masyvo (prekambro uolienos) pietrytinis pakraštys, kitur – įvairaus amžiaus nuosėdinė danga (daugiausia smiltainiai, klintys).

Sachara Mauritanijoje

Tirjito slėnis Ardaro regione

Klimatas

Klimatas tropinis žemyninis, pietuose – subekvatorinis. Metinė vidutinė temperatūra nuo 24–26 °C iki 36 °C. Pakrantėje karščiausia būna spalį (31–36 °C), Mauritanijos vidurinėje dalyje – gegužę–birželį (iki 42 °C). Pakrantėje per metus iškrinta 30–120 mm (daugiausia spalį–gruodį), Mauritanijos šiaurėje – daugiau kaip 130 mm (rugpjūtį–rugsėjį), pietuose – iki 360 mm (birželį–rugsėjį) kritulių.

Vidaus vandenys

Mauritanijos šiaurinėje ir pietinėje dalyje daug vadžių. Vienintelė nuolatinė upė – Senegalas (teka Mauritanijos pietvakariniu pakraščiu palei sieną su Senegalu); jo dešinieji intakai (Karakoro, Ghorfa, Gorgolis) sezoniniai. Šalies šiaurės vakaruose ir vakaruose yra daug druskingų, vasarą išdžiūstančių ežerų; didžiausias – Dghamšos (plotas apie 6000 km², į šiaurę nuo Nuakšoto).

Dirvožemiai. Augalija ir gyvūnija

Mauritanijos pietvakariuose daugiausia smėlžemiai, Senegalo upės slėnyje – salpžemiai, kitoje šalies dalyje – supustytas smėlis, uolos. Mauritanijos pietuose savana; auga akacijos, baobabai, palmės. Mauritanijos šiaurinėje ir vidurinėje dalyje – dykumos ir pusdykumės. Veisiasi gazelės, stručiai, panteros, hienos. Banc d’Arguino (pasaulio paveldo vertybė nuo 1989), Diavlingo (saugomi įvairių rūšių paukščiai) nacionaliniai parkai.

Mauritanija

Mauritanijos gyventojai

Mauritanijos konstitucinė santvarka

Mauritanijos partijos ir profsąjungos

Mauritanijos ginkluotosios pajėgos

Mauritanijos ūkis

Mauritanijos istorija

Mauritanijos švietimas

Mauritanijos architektūra

Mauritanijos dailė

Mauritanijos žiniasklaida