Mauritãnijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Mauritanijos BVP struktūra (2004)
Mauritanija – ekonomiškai silpna valstybė. Ūkio svarbiausios šakos – bioprodukcinis ūkis ir kasyba. Mauritanijos ūkio plėtra prasidėjo 20 a. 6 dešimtmetyje. Imta plėtoti kasybos pramonę, bet neigiamos įtakos turėjo sausros, geležies rūdos kainų svyravimai. 2005 BVP sudarė 1,87 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 7,16 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 663 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 2535 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai). BVP struktūra parodyta diagramoje. Užsienio skola – 2,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2004).
Pramonė
Mauritanijos svarbiausia naudingoji iškasena – geležies rūda (11 mln. tonų, 2005). Daugiausia jos iškasama Guelb al Rheino, Kediet Idžilio, M’Haudato telkiniuose (Mauritanijos šiaurės vakaruose). Gipsas kasamas tarp Nuakšoto ir Akžoužto (39 000 t, 2005), druska – N’Tererto ir Kediet Idžilio telkiniuose, vario, kobalto rūdos – Akdžavadžato apylinkėse, fosforitai – Senegalo upės slėnyje. Dar kasama auksas, deimantai. Atlanto vandenyno pakrantėje yra naftos telkinių. 2004 pagaminta 176,7 mln. kWh elektros energijos. 50 % elektros energijos pagamina hidroelektrinės (prie Senegalo upės), kitą – šiluminės elektrinės (Zverate, Nuadhibu). Yra nedidelių vandens gėlinimo, statybinių medžiagų (cemento), siuvimo, maisto (cukraus, žuvų apdorojimo) pramonės įmonių. Didžiausios pramonės įmonės yra Nuadhibu (tarp jų – naftos perdirbimo, rūdų sodrinimo).
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinio ūkio svarbiausios šakos – gyvulininkystė ir žvejyba. Žemės ūkio naudmenos užima apie 39 % Mauritanijos teritorijos. Bioprodukcinį ūkį plėtoti trukdo sausros (1998 krito 1,3 mln. galvijų, 10,3 mln. avių ir ožkų). Veisiama avys, ožkos, galvijai, naminiai paukščiai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 1 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 2 lentelėje. Senegalo upės slėnyje ir drėkinamose Mauritanijos teritorijose auginama soros, sorgai, ryžiai, pupiniai augalai, arbūzai, batatai, kukurūzai, oazėse – datuliniai finikai. Mauritanijos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Kertamas miškas; 2003 Mauritanijoje paruošta 1,5 mln. m3 medienos. Žvejyba; 2002 sugauta 789 000 t žuvų ir kitų jūros gyvūnų (1997 pajamos iš žuvų eksporto sudarė daugiau kaip 50 % visų Mauritanijos pajamų).
1
2
3
Turizmas
1999 Mauritaniją aplankė 24 000 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 28 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Labiausiai turistų lankoma istorinės vietovės (Vadano, Šingeti, Tišito ir Valatos senoviniai miestai – pasaulio paveldo vertybės), nacionaliniai parkai.
Transportas
Automobilių kelių yra 7660 km, iš jų su kieta danga 866 kilometrai (1999). Svarbiausi plentai jungia Nuakšotą su Nuadhibu, Nema, Ataru. Geležinkelių yra 717 km (2005); svarbiausias geležinkelis jungia Zuerato geležies rūdos telkinius su Nuadhibu. Jūrų svarbiausi uostai: Nuadhibu, Nuakšotas. 2004 buvo įregistruoti 146 laivai; prekybinio laivyno tonažas 497 296 bruto tonos. Laivuojama Senegalo upė (tik lietinguoju laikotarpiu). Upių svarbiausi uostai: Rossas, Kaedi ir Gurajus. Tarptautiniai oro uostai yra Nuakšote, Nuadhibu ir Nemoje.
Bankai
2008 veikė Mauritanijos centrinis bankas (Banque Centrale de Mauritanie, įkurtas 1973, būstinė Nuakšote) ir 10 komercinių bankų (visi Nuakšote). Mauritanijos piniginis vienetas – ugija, lygi penkiems chumsams, įvesta 1973 vietoj Afrikos finansinės sandraugos franko (CFA franc).
Užsienio prekyba
Mauritanijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2002)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2004 eksportuota prekių už 0,78 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 1,12 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama daugiausia geležies rūda (59 % viso Mauritanijos eksporto, 2001), žuvys, vėžiagyviai, moliuskai, importuojama nafta ir jos produktai, mašinos ir transporto priemonės, maisto produktai. Mauritanijos užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2007 į Mauritaniją eksportavo prekių už 0,6 mln. litų, importavo iš Mauritanijos – už 0,7 mln. litų.
2271
-Mauritanijos pramonė; -Mauritanijos žemės ūkis; -turizmas Mauritanijoje; -Mauritanijos transportas; -Mauritanijos bankai; -Mauritanijos užsienio prekyba; -Mauritanijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Mauritanijos konstitucinė santvarka
Mauritanijos partijos ir profsąjungos