Mauthauseno stovykla (Máuthauzeno stovyklà), viena garsiausių nacių koncentracijos stovyklų. Įkurta 1938 04, po Austrijos anšliuso, prie Dunojaus upės, greta Mauthauseno kaimo, apie 20 km į rytus nuo Linzo. Iš pradžių buvo Dachau koncentracijos stovyklos padalinys, nuo 1939 pirmos pusės – savarankiška stovykla. Daugiau kaip 50 dukterinių stovyklų buvo įkurta visoje Austrijoje ir Pietų Vokietijoje, visos vadintos Mauthauseno stovykla. Jas prižiūrėjo SS daliniai.
Ilgainiui Mauthauseno stovykla tapo svarbiu ūkio veiksniu: aprūpino darbo jėga netoliese esančias anksčiau apleistas granito skaldyklas, kai kuriose dukterinėse įmonėse buvo gaminama amunicija, ginkluotė, surenkami Me 262 naikintuvai (Antrojo pasaulinio karo reikmėms), daug kalinių dirbo smulkiose bendrovėse. Iš pradžių stovykloje kalinti politiniai kaliniai, kriminaliniai nusikaltėliai ir vadinamieji asocialūs asmenys (homoseksualai ir kiti), vėliau – antinacinio pasipriešinimo dalyviai (Pasipriešinimo judėjimas), nuo 1941 05 – žydai, nuo 1941 11 – SSRS karo belaisviai (SSRS–Vokietijos karas). II pasaulinio karo pabaigoje į Mauthauseno stovyklą buvo perkeliami evakuojamų mirties stovyklų kaliniai. Iš viso čia laikyta apie 200 000 kalinių, iš jų apie 120 000 mirė (apie 38 000 jų – žydai). 1945 05 05 Mauthauseno stovyklos kalinius išvadavo Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenė.
Mauthauseno stovykla
Vokietijai kapituliavus, Mauthauseno stovykla pateko į SSRS okupacinę zoną. Dalis Mauthauseno stovyklos pastatų paversti kareivinėmis, gamyklų įrenginiai išvežti į SSRS. 1975 čia atidarytas Mauthauseno muziejus.