Max Frisch

Frisch Max (Maksas Fršas) 1911 05 15Ciurichas 1991 04 04Ciurichas, Šveicarijos rašytojas. Rašė vokiečių kalba. 1931–33 Ciuriche studijavo germanistiką, 1936–41 architektūrą. Dirbo žurnalistu, architektu. Daug keliavo. 1951–52 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje, 1960–65 Romoje.

Išleido knygą 1946–1949 dienoraštis (Tagebuch 1946–1949 1950) ir 1966–1971 dienoraštis (Tagebuch 1966–1971 1972), kuriose apmąstomos pokario Europos, moralinės atsakomybės, teatro, literatūros problemos ir būsimųjų kūrinių koncepcijos. Viena pagrindinių kūrinių temų – Vakarų civilizacijos krizė, asmenybės tapatumo praradimas ir jo paieškos. Kūryboje žymu egzistencializmo įtaka. Dramoje Dabar jie vėl dainuoja (Nun singen sie wieder 1946), parabolinėse pjesėse Kinų siena (Die chinesische Mauer 1947), Grafas Ederlandas (Graf Öderland 1951, galutinė redakcija 1961), Bydermanas ir padegėjai (Biedermann und die Brandstifter 1958), Andora (1961) keliamos kaltės, valdžios, teisingumo, susvetimėjimo, inteligentijos atsakomybės problemos, parodoma miesčionijos apolitiškumas, socialinių prietarų galia, kuriami visuomenės elgsenos modeliai.

Max Frisch

Romanų Štileris (Stiller 1954, lietuvių kalba 1970), Homo faber (1957, lietuvių kalba 1967 ³2013), Tarkim, aš Gantenbeinas (Mein Name sei Gantenbein 1964, lietuvių kalba 1998), komedijos Don Žuanas, arba Meilė geometrijai (Don Juan oder Die Liebe zur Geometrie 1953, Lietuvoje pastatytas miuziklas 1969), pjesės Biografija: vaidinimas (Biografie. Ein Spiel 1967, lietuvių kalba išspausdinta 1970, pastatyta 1974) personažai siekia išsiveržti iš elgsenos stereotipų, nors jų siekiai neatitinka realios tikrovės, atskleidžiami lyčių santykiai, parodoma santuokos krizė. Kūriniuose pabrėžiama likimo galia, tragizmas, žmogaus bejėgiškumas priimant sprendimus; jiems būdinga pasakojimo formų ir perspektyvų kaita, montažas, ironija, paradoksai, mito elementai. Vėlyvosiose apysakose Montaukas (Montauk 1975, lietuvių kalba 2011), Žmogus pasirodo holoceno epochoje (Der Mensch erscheint im Holozän 1979) bei pjesėje Triptikas. Trys sceniniai paveikslai (Triptychon. Drei szenische Bilder 1978) vyrauja vienatvės, senatvės, mirties laukimo motyvai. Parašė prozos kūrinius Vilius Telis mokyklai (Wilhelm Tell für die Schule 1971), Mėlynbarzdis (Blaubart 1982), radijo pjesių, esė, poleminių straipsnių, atsiminimų apie B. Brechtą.

L: V. Hage Max Frisch Vilnius 2001; K. Tantow, L. Tantow Max Frisch. Ein Klassiker der Moderne München 1994.

1

2931