Max Jacob
Jacob Max (Maksas Žakòbas) 1876 07 11Quimper (Bretanė) 1944 03 05Drancy koncentracijos stovykla (prie Paryžiaus), prancūzų rašytojas. Žydas. Jaunystėje bendravo su kubistais (kubizmas), skleidė jų estetines idėjas. 1909 patyręs regėjimus 1915 perėjo į katalikybę. 1921 apsigyveno Saint-Benoît-sur-Loire vienuolyne. 1944 įkalintas koncentracijos stovykloje. Poetinės prozos kūriniams Burleskiniai ir mistiniai brolio Matorelio, mirusio Barselonos vienuolyne, kūriniai (Les Œuvres burlesques et mystiques de frère Matorel, mort au couvent de Barcelone 1912), Dūdelė su žaidimo kauliukais (Le Cornet à dés 1917) turėjo įtakos siurrealizmas. Romanuose Šventasis Matorelis (Saint Matorel 1909), Tartiufo išteisinimas (La Défense de Tartuffe 1919), Filibiutas, arba Auksinis laikrodis (Filibuth ou la Montre en or 1922), Bušabalio sklypas (Le Terrain Bouchaballe 1923) atskleidžiama autoriaus religinė patirtis, būdinga mistinių fantastinių vaizdų derinimas su grotestiška tikrove. Žymiausi poezijos kūriniai (rinkiniai Centrinė laboratorija / Le Laboratoire central 1921, Baladės / Ballades 1938, Paskutiniai eilėraščiai proza ir eilėmis / Derniers poèmes en vers et en prose, išleista 1945) pasižymi lyrikos ir komizmo, gilaus religingumo ir aštraus humoro kaita. Dar išleisti rinkiniai Religiniai apmąstymai (Méditations religieuses 1947), Morveno Geilo eilėraščiai (Poèmes de Morven le Gaélique 1953), Laiškai (Correspondance 2 t. 1953–55). Iliustravo savo kūrinius.
510