Max Klinger
Max Klinger
Klinger Max (Maksas Klngeris) 1857 02 18Leipcigas 1920 07 04Naumburg an der Saale, vokiečių grafikas, tapytojas, skulptorius. Simbolizmo atstovas. 1874–75 studijavo Badeno karališkojoje dailės mokykloje Karlsruhėje, 1875–76 – Karališkojoje dailės akademijoje Berlyne. Nuo 1897 Grafikos dailės akademijos Leipcige profesorius. Vienos Sezession narys (nuo 1897).
Kūryba
Sukūrė ofortų, litografijų ciklų, juose vaizdavo biblinius, mitologinius siužetus (Ovidijaus aukų gelbėjimai 1879, Ieva ir ateitis 1880), plėtojo erotikos, mirties temas (Intermezzi 1880, Meilė 1887, Apie Mirtį I 1889, Apie Mirtį II 1909, Tikslas 1916), kėlė socialines problemas (Dramos 1883, Gyvenimas 1884). Nutapė paveikslų (Mėlynoji valanda 1890, Kristus Olimpe 1897), freskų (Leipcigo universiteto auloje, 1909). Sukūrė skulptūrinių biustų (E. Asinejeff, 1900), paminklų (L. van Beethoveno, 1902, J. Bramhso, 1909). Kūriniams būdinga jugendo bruožai, misticizmas. M. Klingerio kūryba turėjo įtakos K. Kollwitz, E. Muncho, G. de Chirico kūrybai. Parašė veikalą Tapyba ir piešinys (Malerei und Zeichnung 1891).
M. Klinger. Mėlynoji valanda (aliejus, 1890, Dailės muziejus Leipcige)
261