Linder Max (Maksas Lnderis), tikr. Gabriel-Maximilien Leuvielle 1883 12 16Saint-Loubès (Gironde’os departamentas) 1925 10 30Paryžius (nusižudė; palaidotas Saint-Loubèse), prancūzų kino aktorius, režisierius, scenaristas, prodiuseris. Mokėsi Bordeaux konservatorijoje. 1904–08 vaidino Paryžiaus teatre (Variétés), nuo 1905 ir kino filmuose. Nuo 1910 rašė filmų scenarijus, juos režisavo. 1912–13 gastroliavo ir filmavosi Berlyne, Barselonoje, Sankt Peterburge.
Iki I pasaulinio karo sukūrė apie 500 trumpametražių komedijų (Maksas dvikovoje / Max a un duel 1911, Maksas toreadoras / Max toréador 1912, Maksas virtuozas / Max virtuose 1913), jose vaidino lengvabūdį elegantišką dabitą Maksą, filmų komizmą grindė dinamišku veiksmu, situacijų ir charakterio komiškumu. 1914 dalyvavo I pasauliniame kare. 1921–22 Jungtinėse Amerikos Valstijose sukūrė ilgametražes komedijas Būk mano žmona (Be My Wife), Septyneri nesėkmių metai (Seven Years Bad Luck, abi 1921) ir žymiausią savo filmą – A. Dumas tėvo romano Trys muškietininkai parodiją Trys sukčiai (The Three Must Get There 1922, vaidino d’Artanjaną). 1963 M. Linderio duktė M. Linder sudarė išlikusių trumpametražių komedijų rinkinį Maxo Linderio draugijoje (En compagnie de Max Linder). M. Linderio kūryba turėjo įtakos nebyliosios veiksmo komedijos (slapstick comedy) raidai, ankstyvosios M. Linderio komedijos padarė įtaką Ch. Chaplinui.