Reinhardt Max (Maksas Renhartas), tikr. Maximilian Goldmann 1873 09 09Baden 1943 10 31Niujorkas, austrų ir vokiečių aktorius, režisierius, pedagogas. Nuo 1890 vaidino mėgėjų teatro trupėse. 1893–94 Zalcburgo, 1894–1902 Vokiečių teatro Berlyne aktorius, 1905–32 (su pertraukomis) vadovas (1905 prie jo įsteigė teatro mokyklą). 1902–06 buvo Mažojo teatro (1903 vaidino Luką spektaklyje Nakvynės namai, pagal M. Gorkį) ir Naujojo teatro (abu Berlyne) vadovas ir režisierius (F. Schillerio Klasta ir meilė 1904, vaidino Milerį, W. Shakespeare’o Vasarvidžio nakties sapnas 1905). 1906 Berlyne įsteigė eksperimentinį Kamerinį teatrą (H. Ibseno Šmėklos, F. Wedekindo Pavasario prabudimas, abu 1906, F. Freskos Sumuruna 1910). 1915–18 vadovavo ir teatrui Volksbühne Berlyne.
Max Reinhardt
M. Reinhardt. Spektaklio H. von Hofmansthalio Kiekvienas scena (1920, scenografas Alfredas Rolleris, priekyje Kiekvienas – A. Moissi, Meilužė – Johanna Terwin, už jų su kauke Mirtis – W. Kraussas; Zalcburgo festivalis)
1919 Berlyne įkūrė Didįjį dramos teatrą. Zalcburgo festivalio vienas įkūrėjų (1920); festivaliui pastatė H. von Hofmannsthalio Kiekvienas (1920) ir Zalcburgo didysis pasaulio teatras (1922). 1924 įkūrė Komedijos teatrą Berlyne. 1924–37 (su pertraukomis) Theater in der Josefstadt Vienoje vadovas. 1928–38 Vienoje dėstė savo įsteigtoje aktorių studijoje ir pirmuosiuose Vakarų Europoje režisierių kursuose. 1933 emigravo į Austriją, nuo 1938 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1938 Holivude įkūrė vaidybos mokyklą, režisavo spektaklius ir filmus. Svarbesni spektakliai: W. Shakespeare’o Venecijos pirklys (1905) ir Hamletas (1909, 1910, 1913, 1920), F. Schillerio Plėšikai (1908), J. W. Goethe’s Faustas (1909, 1911, 1933), Sofoklio Karalius Edipas (1910), Aischilo Orestėja (1911, 1919), Miraklis (1911), L. Tolstojaus Gyvasis lavonas (1913), C. Goldoni Dviejų ponų tarnas, G. B. Shaw Šventoji Joana, L. Pirandello Šeši personažai ieško autoriaus (visi 1924), G. Hauptmanno Prieš saulėlydį (1932).
M. Reinhardtas savo įkurtuose teatruose ir studijose Berlyne ir Vienoje eksperimentavo ieškodamas naujų teatrinių formų ir raiškos priemonių, įdiegė apšvietimo, scenografijos, techninių naujovių (scena‑ratas), siekdamas naujų ryšių su publika spektaklius statė įvairios paskirties pastatų scenose (cirko arenoje, miuzikhole), miesto aikštėse, meistriškai kūrė masines scenas. M. Reinhardtas pabrėžė vaidybos, scenos kalbos, ansambliškumo, muzikos ir scenografijos svarbą, spektakliuose juos meistriškai derino. M. Reinhardtas turėjo daug įtakos 20 a. Vakarų Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teatro režisūros ir aktorinio meistriškumo raidai.
Žymesni mokiniai: A. Bassermannas, E. Bergner, G. Eysoldt, A. Granovskis, E. Janningsas, W. Kraussas, A. Moissi, P. Wegeneris.
R: Schriften: Briefe, Reden, Aufsätze, Interviews, Gespräche, Auszüge aus Regiebüchern Berlin 1974.