Max Slevogt

Max Slevogt

Slevogt Max (Maksas Slfogtas) 1868 10 08Landshut 1932 09 20Neukastel (Reino kraštas-Pfalcas), vokiečių tapytojas, grafikas. Vienas žymiausių vokiečių impresionistų. 1885–89 studijavo Miuncheno dailės akademijoje, 1889 – Juliano akademijoje Paryžiuje. 1896 kūrė karikatūras žurnalams Simplicissimus ir Jugend. Nuo 1901 vokiečių dailininkų grupuotės Berliner Sezession narys. Nuo 1917 dėstė Berlyno dailės akademijoje.

Max Slevogt

Kūryba

Ankstyvuosiuose kūriniuose žymu polinkis į natūralizmą (W. M. H. Leiblio kūrybos įtaka), vėliau nutapė mitologinių (Danaja 1895) ir figūrinių (Mirties šokis 1896) kompozicijų. 1900 Pasaulinėje parodoje Paryžiuje eksponavo savo paveikslą Šecherezada (1897). Paveiktas prancūzų impresionistų (labiausiai É. Manet) tapybos M. Slevogtas nutapė impresionizmo bruožų turinčių kompozicijų (Orangutanas, Mergina prieš liūto narvą, abu 1901, Dama su kate 1902), fragmentiškos kompozicijos peizažų, kuriuose taikė plenerinės tapybos principus (Saulėtas sodo kampas 1921). Susidomėjimas Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų (lankėsi Egipte, Libijoje) daile lėmė egzotiškų kraštovaizdžių, naujų siužetų atsiradimą (Smėlio audra Libijos dykumoje 1914). Sukūrė portretų (J. Freundo, 1925, autoportretą, apie 1931), natiurmortų, scenografijos kūrinių. 1932 nutapė vieną žymiausių savo kūrinių – freską Golgota Taikos bažnyčioje Ludwigshafene (per II pasaulinį karą sunaikinta).

M. Slevogt. Šokėjos Mariettos di Rigardo portretas (aliejus, 1904, Dresdeno paveikslų galerija)

Sukūrė litografijų (Šokėja 1904), knygų iliustracijų (Ali Baba 1903, J. ir W. Grimmų Karalaitis, kuris nieko nebijojo / Der Königssohn, Der Sich vor Nichts Fürchet 1923, J. W. Goethe’s Faustas 1924). M. Slevogto kūryba turėjo įtakos vokiečių moderniosios dailės raidai.