Max von Laue
von Laue Max Theodor Felix (Maksas Teodoras Feliksas fon Láujė) 1879 10 09Pfaffendorf (prie Koblenzo) 1960 04 24Vakarų Berlynas, vokiečių fizikas teoretikas. Berlyno mokslų akademijos (1921) ir kitų mokslo akademijų, fizikos draugijų narys.
Išsilavinimas ir veikla
1903 baigė Berlyno universitetą. 1905–09 dirbo Teorinės fizikos institute Berlyne M. Plancko asistentu. 1909–12 dėstė Miuncheno, 1912–14 Ciuricho, 1914–16 Frankfurto, 1916–19 Würzburgo, 1919–43 Berlyno universitete; profesorius (1912). 1945–46 internuotas Didžiojoje Britanijoje. Nuo 1946 Göttingeno universiteto profesorius ir M. Plancko instituto direktorius (iki 1951). 1951–58 F. Haberio fizikinės chemijos instituto Vakarų Berlyne direktorius.
Mokslinė veikla
Tyrimų sritys – reliatyvumo teorijos taikymas, rentgeno spindulių difrakcija kristaluose, superlaidumo teorija. 1912 išplėtojo rentgeno spindulių interferencijos kristaluose teoriją ir pasiūlė naudoti kristalus kaip difrakcijos gardeles rentgeno spinduliams. Šie darbai atskleidė rentgeno spindulių prigimtį ir lėmė sandaros rentgeninės analizės sukūrimą.
Apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (1914).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 10 762, krateris Mėnulyje, t. p. mokslinių tyrimų institutas Grenoblyje (Prancūzija).