Max von Schillings
Max von Schillings
von Schillings Max (Maksas fon Šlingsas) 1868 04 19Düren 1933 07 24Berlynas, vokiečių kompozitorius, dirigentas, pedagogas. Heidelbergo universiteto filosofijos garbės daktaras (1908). Muzikos mokėsi vaikystėje. Miuncheno universitete studijavo teisę, filosofiją, literatūrą ir meno istoriją, susidraugavo su R. Straussu. Nuo 1892 Bayreutho festivalių dirigentų asistentas, nuo 1902 chormeisteris. Miunchene pagarsėjo kaip kompozitorius, dirigentas ir pedagogas; 1903 Bavarijos karališkoji vidaus reikalų ministerija suteikė jam profesoriaus vardą. Tarp mokinių – W. Furtwängleris, R. Hegeris. 1908–18 Stuttgarto karališkojo teatro generalinis muzikos direktorius, 1918–25 ir 1933 Berlyno valstybinės operos direktorius. Nuo 1925 gastroliavo Europoje ir Amerikoje. 1932–33 Prūsijos menų akademijos prezidentas.
Kūriniai
Tarp kūrinių – operos Ingveldė (1894), Švilpynininko diena (Der Pfeifertag 1894), Molochas (Moloch 1906), Mona Liza (1915; žymiausias kūrinys), melodramos deklamuotojui ir orkestrui arba fortepijonui, tarp jų – Burtininkės daina (Das Hexenlied 1904), koncertas smuikui ir orkestrui a‑moll (1910), simfoninė poema smuikui, violončelei ir orkestrui Dialogas (Ein Zwiegespräch 1896), pjesės orkestrui, styginių kvartetas (1887), styginių kvintetas (1917), kiti kameriniai instrumentiniai kūriniai, choro ir solo dainos, muzika dramos spektakliams.
Kūryboje (ypač operose) ryšku R. Wagnerio įtaka.
267