Mazdak (Mazdãkas) ?? 524 arba 528?, Sasanidų valstybės socialinis reformatorius. Skelbė dualistinę religinę filosofinę pasaulėžiūrą (pavadinta mazdakizmu); jos kilmė neaiški. Vieni tyrinėtojai mano, kad tai buvo manicheizmo kryptis, kiti – kad savarankiška religija. Mazdakizmo raštų neišliko, apie Mazdaką skelbtą pasaulėžiūrą žinoma iš fragmentiškų užuominų įvairių autorių (gyvenusių Sasanidų valstybei priklausiusiose Sirijoje, Pietų Arabijoje ir kitose šalyse) veikaluose. Teigiama Mazdaką mokius, kad egzistuoja 2 pagrindiniai principai: gėris ir šviesa, blogis ir tamsa. Šviesą jis siejo su laisva dvasia ir kūryba, tamsą – su chaosu. Šie principai (elementai) susimaišę ir atsiradęs pasaulis. Šviesai priklauso vanduo, ugnis ir žemė. Šviesos dievas, kurį dera garbinti, valdo 4 galias (suvokimą, inteligenciją, atmintį, džiaugsmą), jos duotos ir žmogui, todėl šis turi būti nuolankus, malonus, svetingas, atlaidus (t. p. ir priešams), nežudyti, nevalgyti mėsos, padėti kitiems. Mazdakas siūlė turtą ir moteris paversti bendra nuosavybe, kad būtų panaikintos nesantaikos ir pavydo priežastys. Manoma, kritikavo zoroastrizmo dvasininkus (kaip socialinės nelygybės skatintojus, imperijos žmonių engėjus ir turinčius per daug įvairių galių). Kai kurių tyrinėtojų teigimu, Sasanidų valdovas Kavadas I (488–531) palaikė Mazdako mokymą ir remdamasis jo principais vykdė socialines reformas. Tai sukėlė zoroastrizmo dvasininkų ir aristokratų pasipriešinimą; manoma, Mzdakas ir daugelis jo mokymo sekėjų buvo nužudyti. Valdant Chosrovui I (531–579) mazdakizmas oficialiai uždraustas.
2781