Mažekiai, miestas Lietuvos šiaurėje, Telšių apskrityje, 10 km į pietus nuo Latvijos sienos; rajono savivaldybės, seniūnijos, katalikų dekanato centras. 32 477 gyventojai (2020). Mažeikiai įsikūrę Ventos dešiniajame krante. Per miestą eina Mažeikių–Rygos geležinkelio šaka ir Šiaulių–Liepojos (Latvija) geležinkelis. Plentai į Šiaulius, Telšius, Skuodą.
Svarbesnės bendrovės: langų, durų, garažo vartų gamybos (Fauga), baldų (Mažeikių lyra), betono, skiedinių ir gelžbetonio, metalo konstrukcijų (Mažeikių betonas), valgomųjų ledų (Ingman ledai), duonos ir konditerijos (Mažeikių duona), mėsos gaminių (Mažeikių mėsinė, Vigesta), Brauer alaus darykla. Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Švenčiausiosios Jėzaus Širdies, evangelikų liuteronų bažnyčios, Šventosios Dvasios cerkvė. 3 pašto skyriai, ligoninė, 2 pirminės sveikatos priežiūros, 3 šeimos medicinos, psichikos centrai, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos, nakvynės namai. 2 gimnazijos, 4 vidurinės, pagrindinė, 7 pradinės, politechnikos, specialioji internatinė, muzikos, dailės, sporto, choreografijos mokyklos, mokykla‑darželis, 10 lopšelių‑darželių, kultūros, rusų kultūros, švietimo, šeimos, turizmo ir verslo informacijos, moksleivių techninės kūrybos centrai, moksleivių namai, jaunųjų gamtininkų stotis, Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
Mažeikių herbas
Mažeikių muziejus. Evangelikų liuteronų, senosios žydų kapinės. Leidžiami laikraščiai: Santarvė (nuo 1945), Būdas žemaičių (nuo 1996). Prie Mažeikių yra Didžlaukių pelkė ir durpynas.
Architektūra
Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčia Mažeikiuose (1936, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis)
Miesto planas spindulinis. Sakraliniai pastatai: mūrinė vienbokštė evangelikų liuteronų bažnyčia (1908), mūrinė sinagoga (1924, inžinierius B. Helcermanas), medinė Šventosios Dvasios cerkvė (1930, architektas V. Kopylovas), Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1936, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis), Šv. Pranciškaus Asyžiečio (2005, architektai H. Štaudė, R. Kazlauskas) bažnyčios. Istorizmo laikotarpio pastatai: geležinkelio stoties pastatas (1873), 2 plytų stiliaus pastatai Stoties gatvėje 22 ir 32 (19 a. pabaiga–20 a. pradžia). Modernistiniai Lietuvos banko Mažeikių skyriaus rūmai (1939, architektas M. Songaila). SEB banko filialas (2001, architektai Vladas ir Dainora Lučinskai). Miesto kultūros ir poilsio parke (įkurtas 20 a. viduryje) yra paminklinių skulptūrų: J. Švažo (1979, skulptorius K. Švažas), Šatrijos Raganos, J. Vaičkaus (abu 1984, abiejų skulptorius J. Meškelevičius), A. Vienažindžio (1987, skulptorius G. Jokūbonis). Kapinėse 2 medinės koplytėlės su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūromis.
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia Mažeikiuose (2005, architektai H. Štaudė, R. Kazlauskas)
1744
Istorija
Manoma, Mažeikių vardas sietinas su 1290 minimu žemaičių kunigaikščiu Mažeika. 16 a. viduryje paminėtas Mažeikių kaimas. 17–18 a. ir po 1795 jis priklausė Viekšnių dvarui. 1865 Mažeikiuose buvo 13 sodybų. Miestelis pradėjo kurtis 1868 pastačius tiesiamo Liepojos–Romnų geležinkelio stotį. 1873 nutiesus dar ir Mažeikių–Jelgavos geležinkelį, susidarė geležinkelių sankirta, pastatytas mūrinis stoties pastatas. 1880 iškirtus mišką prie stoties, skirti sklypai gyvenvietei. Joje buvo apie 400 trobesių, 15 parduotuvių, rinkosi turgus. 1885 įsteigta vaistinė, 1894 pastatyta cerkvė, 1896 įkurta valstybinė mokykla. 1897 buvo 1979 gyventojai. 1899–1918 geležinkelio stotis vadinta Muravjovo vardu.
19 a. antroje pusėje–1904 per Mažeikių geležinkelio stotį buvo gabenamos didelės draudžiamosios lietuviškos literatūros siuntos. Po 1902 pastatytos garvežių ir vagonų remonto dirbtuvės, įsteigta geležinkelininkų mokykla. 20 a. pradžioje Mažeikiuose veikė keletas fabrikų (degtukų, cikorijos ir kiti), 1905 buvo daugiau kaip 10 pramonės įmonių, 1912 pradėta statyti ketaus liejykla. 1905–14 veikė J. Vaičkaus vaidintojų trupė (nuo 1911 – Skrajojantis teatras). 1905 pastatyta katalikų bažnyčia, 1907 įsteigta Saulės draugijos pradinė mokykla, 1908–10 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1909–11 veikė prekybos mokykla, 1911–14 – Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Mažeikiai sparčiai plėtėsi (1914 buvo 3869 gyventojai), 1914 gavo miesto teises. Per I pasaulinį karą dalis miesto sudegė. Traukdamiesi Rusijos kariniai daliniai susprogdino geležinkelio vandentiekį ir elektrinę, išvarė į Rusiją žydus. Vokietijos kariuomenė greta Mažeikių sušaudė apie 60 žmonių. 1918 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1919 02 miestą buvo trumpam užėmusi Sovietų Rusijos kariuomenė. 1919 įkurta Mažeikių apskritis (buvo iki 1950). 1919 11 Lietuvos kariniai daliniai mieste kovojo su bermontininkais. 1919–21 į Mažeikių geležinkelio mazgą pretendavo Latvija. 1922 miestas išplėstas. 1923 įsteigtas muziejus, atidarytas liaudies universitetas. Po 1928 įkurta Mažeikių parapija.
20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė alaus darykla, koklių, linų apdirbimo ir baldų fabrikai, pieninė, malūnas, skerdykla, elektros jėgainė. 1940 buvo 4 bankai, kredito draugija; 1923 buvo 4650, 1938 – 5268 gyventojai. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė daugiau kaip 170 miestiečių. 1941 parengtas miesto išplėtimo planas. 1941 08 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Mažeikiuose nužudyta apie 4000 žydų. 1944 10, vengdami SSRS karinių junginių apsupimo, Vokietijos kariniai daliniai pasitraukė iš miesto, per karo veiksmus sugriautas jo centras. 1945 įsteigta Lietuvos laisvės armijos Mažeikių apskrities Alkos rinktinė, 1946 veikė Lietuvos laisvės armijos Mažeikių miesto kuopa. 1950 Mažeikiai tapo rajono centru.
Mažeikių stoties rajonas 20 a. pradžioje
20 a. 6–8 dešimtmetyje pastatytos avalynės, baldų, elektrotechnikos, kompresorių gamyklos. 1980 netoli miesto pradėjo veikti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, nutiestas Polocko–Mažeikių naftotiekis. Mažeikiai tapo svarbiu Žemaitijos pramonės centru. Daugėjo gyventojų (1959 – 7960, 1989 – 43 547). Miesto pietinėje dalyje pastatytas daugiabučių namų mikrorajonas. 1988 09 25 susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.
Lietuvai 1990 atkūrus nepriklausomybę 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje bankrutavo kai kurios pramonės įmonės (kompresorių, avalynės, baldų, buitinių elektros variklių), kitos prisitaikė prie rinkos ekonomikos – padidėjo naftos perdirbimo gamyklos našumas; atsikūrė dalis pramonės įmonių. 1996 pagal 1970 piešinį atkurtas Mažeikių herbas. 2001 buvo 42 675, 2011 – 38 840 gyventojų.
Mažeikiai. Praeitis, dabartis ir perspektyvos Mažeikiai 1997; A. Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistinis paveldas ir jo vertybės Vilnius 2004.
972