mazgnis vènų išsiplėtmas, vènų varikòzė, liga, pasireiškianti poodinių venų vingių ar mazgų pavidalo išsiplėtimu. Pasitaiko 13–20 % suaugusių europidų rasės žmonių. Būna pirminis (priežastys dažniausiai nežinomos, turi įtakos genetiniai veiksniai) arba antrinis (dėl trombozės, naviko, rando, uždegimo). Manoma, pagrindinis etiopatogenezės veiksnys – paveldėtas jungiamojo audinio, venų sienelių ir jų vožtuvų silpnumas, didelis kojų venų kraujospūdis (jį didėti skatina stovimas darbas, sunkumų kilnojimas, nėštumas, nutukimas, tromboflebitas ir kita).
Sergantiesiems šia liga atsiranda degeneracinių venų sienelių pokyčių, maišelio formos išsiplėtimų, venos ilgėja, pasidaro vingiuotos, vožtuvai nesandarūs, praleidžia kraują atbuline kryptimi. Ligai įsisenėjus dėl venostazės kraujas kaupiasi kapiliaruose, sutrinka audinių kraujotaka ir mityba, oda atrofuojasi, plonėja, pleiskanoja; procesui progresuojant galūnė storėja, oda tamsėja dėl nuolat prasisunkiančio kraujo, gali išopėti. Ligoniai iš pradžių skundžiasi kojų skausmu, nuovargiu, patinimu, ypač stovint, vėliau kojose atsiranda sunkumas, jos tinsta, susergama dermatitu, egzema. Dažniausios komplikacijos – poodinių venų trombozė, kaulų pažeidimai. Diagnozuojama apžiūrint, atliekant varžtų mėginius, flebomanometriją, flebografiją, ultragarsinį ir kitus tyrimus. Gydoma konservatyviais metodais (režimu, kompresine terapija, fizioterapija, vaistais), skleroterapija, lazeriu arba operuojama.
mazginis venų išsiplėtimas