mazochzmas (pagal austrų rašytojo L. R. von Sacherio‑Masocho pavardę), lytinis iškrypimas, pasireiškiantis lytinio susijaudinimo ir pasitenkinimo jausmu tik tada, kai partneris sukelia fizinį skausmą ar dvasinį pažeminimą (grubus prievartavimas, žnaibymas, rakinimas grandinėmis, koneveikimas). Sadizmo priešybė. Aistra tenkinama atsisakant individualybės, laisvės, per pažeminimą, kančią. Kartais lytiškai susijaudinama atliekant prieš partnerį kokį nors žeminamą vaidmenį, pvz., tarno (pažizmas), vergo (servilizmas), gyvulio (zoomimizmas). Kaip natūralus dalinis instinktas mazochizmui būdingas visiems žmonėms prenatalinėje raidoje (organizmo vystymasis iki gimimo) ir susiformuoja dėl galvos smegenų lytinės diferenciacijos sutrikimų, įsitvirtina dėl netikusio ugdymo (pvz., kai moteriai diegiamas visiškas paklusnumas vyrui), asmenybės psichikos ypatybių (infantilizmo, isterijos, psichastenijos – neryžtingumu, nepasitikėjimu savimi, baime ir įkyriomis mintimis pasireiškiančios būsenos). Skausmas kenčiamas tol, kol nėra pavojaus gyvybei. Gali reikštis su kitomis seksualinėmis deviacijomis, pvz., ekshibicionizmu, kandaulizmu (pagal Lidijos valdovo Kandaulo, rodžiusio Gigui savo miegančią nuogą žmoną, vardą; lytinis susijaudinimas ir pasitenkinimas rodant kitiems savo nuogą partnerį), tanatofilija (mėgavimasis apsimestine savo mirtimi, aplinkiniams sukeltu gailesčiu ir sielvartu; dėl to gulamasi į karstą arba griebiamasi kitų, kartais net gyvybei pavojingų, veiksmų). Mazochizmo atmaina yra flageliacija (lot. flagello – plakti, mušti) – siekimas lytiškai susijaudinti ir pasitenkinti partneriui plakant botagu.
Mazochizmas dažniau būdingas moterims. Asmuo, turintis polinkį į mazochizmą, vadinamas mazochistu. Mazochistė moteris kantriai vergauja savo žiauriam ir neištikimam vyrui, mazochistas vyras dievina bejausmę moterį. Kasdieniame gyvenime toks žmogus linkęs būti priklausomas nuo kitų, žemintis, savo elgesiu siekia aplinkinių neapykantos, agresyvumo, baudžia save, atsisako malonumų ir kita. Dėl nuolatinės įtampos ir konfliktinių situacijų ieškojimo kyla bendravimo problemų, dėl mėginimo žalotis – socialinė įtampa. Mazochistas gali turėti ir sadistinių potraukių, toks sutrikimas vadinamas sadomazochizmu (sadizmo ir mazochizmo derinys).
L. R. von Sacheris‑Masochas apsakyme Venera su kailiniais (Venus im Pelz 1870) aprašė šį reiškinį (veikalo veikėjai seksualinį pasitenkinimą jaučia mušami, smaugiami, kandžiojami). Pirmasis mazochizmo terminą pavartojo vokiečių neurologas ir psichiatras R. von Krafftas‑Ebingas knygoje Seksualinė psichopatija (Psychopathia sexualis 1886).
1868