Mažóji Armnija (gr. Armenia Mikra, lot. Armenia Minor), istorinė sritis dabartinėje Turkijoje, Eufrato ir Haliso (dabar Kızıl Irmakas) upių aukštupiuose.

Iki 4 a. pr. Kr. istorinės Armėnijos, kuri nuo maždaug 550 pr. Kr. priklausė Achaimenidų Persijai, dalis. 331 pr. Kr. Aleksandrui Makedoniečiui nugalėjus persus tapo savarankiška karalyste, 3 a. pr. Kr. suklestėjo ir išsiplėtė – apėmė ir Juodosios jūros pietrytinės pakrantės regioną. 2 a. pr. Kr. pabaigoje Mažąją Armėniją valdė Ponto karalius Mitridatas VI Eupatoras, jis čia pastatė 75 pilis.

1 a. pr. Kr. Mažąją Armėniją nukariavo Roma. Mažosios Armėnijos administracinės ribos ne kartą keitėsi: imperatoriaus Vespasiano valdymo laikotarpiu (1 a. po Kr.) ji buvo Kapadokijos provincijos dalis, imperatoriaus Diokleciano (3 a. po Kr. pabaiga) – atskira provincija, 4 a. po Kr. pabaigoje suskirstyta į 2 provincijas. 287–337 Mažoji Armėnija buvo suvienyta su Didžiąja Armėnija.

Nuo 387 Mažoji Armėnija priklausė Bizantijai, vėliau arabams, Seldžiukams, mongolams, nuo 16 a. – Osmanų imperijai. Mažosios Armėnijos gyventojai armėnai žuvo per 19 a. pabaigos–20 a. pradžios turkų vykdytą armėnų genocidą. Literatūroje dažnai Mažąja Armėnija klaidingai vadinama ir Kilikijos armėnų valstybė.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką