Mažoji Armėnija
Mažóji Armnija (gr. Armenia Mikra, lot. Armenia Minor), istorinė sritis dabartinėje Turkijoje, Eufrato ir Haliso (dabar Kızıl Irmakas) upių aukštupiuose.
Iki 4 a. pr. Kr. istorinės Armėnijos, kuri nuo maždaug 550 pr. Kr. priklausė Achaimenidų Persijai, dalis. 331 pr. Kr. Aleksandrui Makedoniečiui nugalėjus persus tapo savarankiška karalyste, 3 a. pr. Kr. suklestėjo ir išsiplėtė – apėmė ir Juodosios jūros pietrytinės pakrantės regioną. 2 a. pr. Kr. pabaigoje Mažąją Armėniją valdė Ponto karalius Mitridatas VI Eupatoras, jis čia pastatė 75 pilis.
1 a. pr. Kr. Mažąją Armėniją nukariavo Roma. Mažosios Armėnijos administracinės ribos ne kartą keitėsi: imperatoriaus Vespasiano valdymo laikotarpiu (1 a. po Kr.) ji buvo Kapadokijos provincijos dalis, imperatoriaus Diokleciano (3 a. po Kr. pabaiga) – atskira provincija, 4 a. po Kr. pabaigoje suskirstyta į 2 provincijas. 287–337 Mažoji Armėnija buvo suvienyta su Didžiąja Armėnija.
Nuo 387 Mažoji Armėnija priklausė Bizantijai, vėliau arabams, Seldžiukams, mongolams, nuo 16 a. – Osmanų imperijai. Mažosios Armėnijos gyventojai armėnai žuvo per 19 a. pabaigos–20 a. pradžios turkų vykdytą armėnų genocidą. Literatūroje dažnai Mažąja Armėnija klaidingai vadinama ir Kilikijos armėnų valstybė.