mažoritãrinė rinkmų sistemà (pranc. majoritaire – daugumos), daugumõs atstovãvimo rinkmų sistemà, rinkimų sistema, kai rinkimų apygardoje išrinktais laikomi tik tie kandidatai ar jų sąrašai, kurie gavo balsų daugumą.
Skirstymas į rinkimų apygardas
Valstybės teritorija suskirstoma į tiek rinkimų apygardų su daugiau ar mažiau vienodu gyventojų skaičiumi, kiek yra numatyta išdalyti mandatų. Kiekvienoje rinkimų apygardoje renkama po vieną atstovą.
Mažoritarinės rinkimų sistemos tipai
Yra mažoritarinės rinkimų sistemos 2 tipai: paprastosios ir absoliučiosios daugumos atstovavimo sistema.
Pagal paprastosios daugumos atstovavimo sistemą pergalei rinkimuose užtenka surinkti apygardos rinkėjų balsų paprastą daugumą, t. y. daugiausia iš visų kandidatų. Ši sistema dažniausiai taikoma tose šalyse, kur vyrauja dvipartinė sistema (Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Japonijos parlamentų rinkimuose).
Pagal absoliučiosios daugumos atstovavimo sistemą rinkimus laimi kandidatas, surinkęs absoliučią rinkėjų balsų daugumą, t. y. 50 % + 1 balsas. Jei nė vienas kandidatas nesurenka absoliučios daugumos balsų, rengiamas rinkimų antrasis turas, kuriame dalyvauja 2 kandidatai, pirmajame ture surinkę daugiausia balsų. Tokia sistema taikoma Prancūzijos prezidento rinkimuose.
Privalumai ir trūkumai
Mažoritarinės rinkimų sistemos privalumas – politinės jėgos yra priverstos vengti nesutarimų ir vienytis į dvi pagrindines partijas ar partijų blokus. Stipri dviejų partijų konkurencija skatina kiekvieną jų nuolat peržiūrėti savo programas ir taikytis prie rinkėjų poreikių.
Mažoritarinės rinkimų sistemos trūkumas – net mažą persvarą gavęs kandidatas laimi rinkimus ir gauna mandatą, o pralaimėjusio kandidato balsai išnyksta, rinkėjai netenka savo atstovo (ypač taikant paprastosios daugumos atstovavimo sistemą). Mažoritarinė rinkimų sistema palankesnė didelėms partijoms. Mažos ir neįtakingos partijos dažniausiai neturi galimybių laimėti rinkimus, kuriuose dėl mandato varžosi dvi didžiausios partijos. Mažos partijos gali arba prisidėti prie kurios nors iš didžiųjų, arba pasitraukti iš politinio gyvenimo. Šie trūkumai paskatino daugelį valstybių (ypač Europos) rinktis proporcinę rinkimų sistemą.
Visos pokomunistinės valstybės, išskyrus Mongoliją, Turkmėniją ir Uzbekiją, atsisakė mažoritarinės rinkimų sistemos parlamento rinkimuose.
Mažoritarinė rinkimų sistema Lietuvoje
Lietuvoj mažoritarinė rinkimų sistema taikyta 1990 renkant Aukščiausiąją Tarybą, taikoma per prezidento rinkimus. Parlamento rinkimuose mažoritarinė rinkimų sistema nebetaikoma nuo 1992, ją pakeitė mišrioji rinkimų sistema (kai 71 Seimo narys renkamas pagal mažoritarinę ir 70 – pagal proporcinę rinkimų sistemą).