Mažõsios Lietuvõs ãpskritys
Kai 1525 susikūrė Prūsijos kunigaikštystė, apskričiai prilygo didesnis valsčius (vok. Hauptamt), į kurį įėjo mažesni valsčiai (vok. Amt; amtas), bet apskritis dar neturėjo tipiškų institucijų ir pareigybių. Apskrities viršininkas (vokiečių k. Hauptmann) dažniausiai buvo bajoras. 1752 vietoj hauptamtų atsirado kreizai (vokiečių k. Kreis). Vienos apskritys priklausė Lietuvos departamentui, kitos – Rytų Prūsijos departamentui.
Per 1815–18 administracinę teritorinę reformą apskritis (kreizas) tapo pastoviu administraciniu teritoriniu vienetu su tipiškomis institucijomis. Priklausė Gumbinės apygardai (16 apskričių) ir Karaliaučiaus apygardai (20 apskričių). Buvo įvesta apskrities viršininko landrato (vok. Landrat) pareigybė. Lietuvos provincijoje (lietuviškiausioje Mažosios Lietuvos dalyje) vietoj 4 apskričių – Įsruties (Įsruties apskritis), Klaipėdos, Ragainės (Ragainės apskritis) ir Tilžės (Tilžės apskritis) – buvo sudaryta 10 apskričių: Darkiemio (Darkiemio apskritis), Geldapės (Geldapės apskritis), Gumbinės (Gumbinės apskritis), Įsruties, Lankos (Pakalnės; Lankos apskritis), Pilkalnio, Ragainės, Stalupėnų (Stalupėnų apskritis), Šilutės (Šilutės apskritis) ir Tilžės. Klaipėdos apskrities diduma buvo priskirta Karaliaučiaus apygardai. Pagal 1872 Apskrities administravimo įstatymą apskritis turėjo renkamą seimelį, kuris rinkdavo valdybą ir apskrities viršininką. Toks suskirstymas į apskritis (kreizus) galiojo iki I pasaulinio karo.
1923 Klaipėdos kraštui prisijungus prie Lietuvos valstybės, iš buvusios Klaipėdos apskrities ir dalies Šilutės apskrities buvo sudarytos Klaipėdos, Pagėgių (Pagėgių apskritis) ir Šilutės apskritys.
415
-apskritis