Mažosios Lietuvos lietuvių tautiniai drabužiai

Mažõsios Lietuvõs lietùvių tautniai drabùžiai

19 a. pabaigos Klaipėdos krašto moters drabužiai

19 a. pirmos pusės Klaipėdos krašto vyrų drabužiai

Moterų tautiniai drabužiai

Mažosios Lietuvos (klaipėdiškių) moterų drabužiai susiklostė per du laikotarpius: iki 19 a. vidurio ir nuo 19 a. antros pusės. Pirmieji buvo panašūs į žemaičių tautinius drabužius, nors turėjo savitumų (skyrėsi marškinių pasiuvimas ir puošyba, juostų raštai), vėliau dėl protestantizmo ir vokiškos kultūros įtakos klaipėdiškių drabužiai tapo tamsesni. Nuo seno klaipėdiškės dėvėjo balto lino marškinius (tunikos kirpimo arba su išilgai įdurtomis perpetėmis), kurių rankovių galuose įausdavo spalvotų siūlų ruoželius arba juos išsiuvinėdavo augaliniais raštais; siuvinėta ar įausta dažniausiai raudonais, mėlynais ir geltonais siūlais. Sijonai dėvėti platūs (iki 6 m), languoti ir išilgadryžiai, juodų, rudų, žalių, mėlynų, raudonų, geltonų spalvų, klostuoti. Nuo 19 a. vidurio plito tamsiai rudi, juodi, juodi su žalsvu ar rusvu atspalviu smulkiai klostuoti sijonai. Marškinius imta siūti iš medvilnės, dažniausiai tunikos kirpimo, puošta pirktiniais kaspinais. Prijuostės buvo lininės išilgadryžės ir gėlėtos, vėliau plito tamsių spalvų šilkinės, dažniausiai juodos. Liemenės buvo siuvamos tamsių spalvų, aksominės arba vilnonės, vienspalvės ir šiek tiek raštuotos. Moterys prie juosmens segėsi itin puošnų dažniausiai ryškių spalvų siūlais siuvinėtą kapšelį – delmoną. Merginos vaikščiojo vienplaukės, kasas įmantriai supindavo, jas puošė gėlėmis ir kaspinais, moterys dėvėjo kepurėles ir ryšėjo skareles, avėjo batelius. 19 a. pabaigoje susiklostė tamsus tradicinis moterų kostiumas, siūtas pagal miesto madą: juodas, žalias ar rudas švarkelis, raštuotas ir smulkiai klostuotas sijonas, juoda, ruda ar žalia šilkinė prijuostė; dažniausiai visas kostiumas buvo juodos spalvos. Vilkėjo dažniausiai baltus ilgus viršutinius drabužius – trinyčius.

Vyrų tautiniai drabužiai

Vyrų drabužiams nuo 19 a. pradžios įtakos turėjo vakarietiška mada. Jie mūvėjo trumpas kelnes, megztas puskojines, avėjo pusbačius, juosėsi odiniu ar siuvinėtu diržu, konservatyvesni – ilgas kelnes, juosėsi juosta, avėjo aulinius batus. Būdinga baltos, mėlynos ir durtinės rudinės, balti drobiniai tunikos kirpimo marškiniai, pirktinių medžiagų liemenės, skrybėlės su plačiais kraštais. Vilkėjo dažniausiai baltus ilgus viršutinius drabužius – trinyčius.

L: S. Bernotienė Lietuvių liaudies moterų drabužiai, XVIII a. pab.–XX a. pr. Vilnius 1974; T. Jurkuvienė Lietuvių tautinis kostiumas = Lithuanian national costume Vilnius 2006 ²2008.

2271

lietuvių tautiniai drabužiai; -tautiniai drabužiai