Mažõsios Lietuvõs reikal tarýba, MLRT, lietuvių visuomeninė organizacija. Isteigta 1989 12 Vilniuje iš Sąjūdžio 1989 09 įkurtos Mažosios Lietuvos genocido ir kultūros klausimų komisijos. Veikė prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos‑Atkuriamojo Seimo, 1992–93 – prie Lietuvos Respublikos Seimo, nuo 1993 06 savarankiška. Taryba rūpinasi Mažosios Lietuvos baltų kultūros paveldo išsaugojimu, lietuvių raštijos, kultūros, istorijos ir visuomenės veikėjų atminimo įamžinimu, Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuvių tautiniais, kultūros, dvasiniais, švietimo poreikiais.
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos vadovybė ir nariai (1998)
Iki 1993 Tarybai vadovavo valdyba, nuo 1993 vadovauja organizacijos 7 narių (nuo 2003 – 5) kolegija. Tarybai atstovauja Vydūno draugija (įkurta 1988), Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ (įkurta 1989), Lietuvos Ramuvų sąjunga (įkurta 1969, iki 1990 12 Ramuvos bendrija), Prūsos brolija (nuo 1990 12; 1988–90 Prūsos klubas), Donelaičio draugija (įkurta 1992), Lietuvių tautininkų sąjunga (įkurta 1924, atkurta 1989), Lietuvių jaunimo bendrija Lithuanica (įkurta 1988). Iki 1992 atstovų Taryboje turėjo Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenė.
MLRT ir kitų organizacijų pastangomis pastatyti paminklai M. Mažvydui (2000 Klaipėdoje), M. L. Rėzai (2005 Karaliaučiuje), Karaliaučiaus krašte su vietos lietuviais kai kuriuose miestuose, bažnytkaimiuose įsteigta lietuviškų darželių ir fakultatyvų, sekmadieninių ir pradinių mokyklų. Siekiama pastatyti paminklą J. Bretkūnui, Tilžėje įkurti Vydūno memorialinį muziejų. Pateikta siūlymų Lietuvos Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo komitetams, ministerijoms, Bažnyčiai.
Nuo 1990 Mažosios Lietuvos, Karaliaučiaus krašto, santykių su Rusija klausimais padaryta viešų pareiškimų. 1993 Taryba įteikė Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei Memorandumo dėl Karaliaučiaus krašto politikos koncepcijos projektą. 1990–95 prie organizacijos veikė Leidybos komisija. Taryba siekia, kad ir Lietuvos Respublikos piliečiai, ir Karaliaučiaus krašto rusakalbiai gyventojai būtų supažindinti su Mažosios Lietuvos prūsiška ir lietuviška praeitimi.
Tarybos rūpesčiu 1991 Vilniuje pakartotinai (SSRS beveik visas tiražas buvo sunaikintas) išleista P. Kušnerio‑Knyševo knygos Etninės teritorijos ir etninės ribos (Ėtničeskie territorii i ėtničeskie granicy, išleista 1951 Maskvoje) 2 dalis Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis (Ėtničeskoe prošloe jugovostočnoj Pribaltiki). 1996 išleistas mokslinių pranešimų rinkinys Potsdamas ir Karaliaučiaus kraštas (sudarytoja Danutė Bakanienė, redaktorius A. Matulevičius), 1998 – rinkinys Nuo Mažvydo iki Vydūno (sudarytojas V. P. Šilas, redaktorė Romualda Brastavičienė; 1999 išleistas rusų kalba).
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Lietuvos Respublikos Seimo nario S. Buškevičiaus pastangomis 1998 06 25 Seimas lapkričio 30 paskelbė Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos diena (1918 11 30 Tilžės Aktui paminėti); Valstybinė lietuvių kalbos komisija 1999 09 30 priėmė nutarimą (dekretais patvirtino Lietuvos Respublikos prezidentas V. Adamkus) Dėl tradicinių autentiškų – lietuviškų ir prūsiškų – Karaliaučiaus krašto vietovardžių vartojimo Lietuvos Respublikos žiniasklaidoje, kitose komunikacijos srityse, mokslinėje bei kitoje literatūroje. 2006 07 19 Lietuvos Respublikos Seimas spalio 16 paskelbė atmintina diena – Mažosios Lietuvos genocido diena (prasidėjo 1944 10 16; Lietuvos gyventojų genocidas), sausio 15 – Klaipėdos krašto diena (1923 01 15 krašte ir Klaipėdoje laimėjo sukilimas; Klaipėdos krašto sukilimas).
Taryba siekia, kad Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo ir dekolonizavimo, sovietinio genocido klausimai būtų keliami ir sprendžiami tarptautiniu lygiu; 2001 10 Vilniuje surengė tarptautinę mokslinę konferenciją Neišspręstos Karaliaučiaus krašto problemos, 2000 06 tarptautiniame kongrese P. Cidzikas ir 2007 06 tarptautinėje konferencijoje Vilniuje V. P. Šilas skaitė pranešimus.
Mažosios Lietuvos rezistencinis sąjūdis (veikė Šiaurės Amerikoje) 2005 nutraukė veiklą ir įgaliojimus perdavė MLRT. 1989 pabaigoje Taryba turėjo 31, 1998 – 32, 2007 – 29 narius. Organizacijos pirmininkai: V. P. Šilas (1989–2023), Kęstutis Pulokas (nuo 2023).
415
1749